Kaunietė I. Budrienė TV3 laidoje „Diagnozė: viltis“ pasakodama savo anksčiau laiko gimusių dvynių istoriją bus atvira: kai gydytoja pasakė, kad ką tik gimusiems jos vaikams reikės pilti donorų kraujo, ji labai išsigando: „Su vyru manėme, kad kraujo duoda tik asocialūs žmonės, taigi jis nepatikimas. Mes nenorėjom kitų žmonių kraujo, nes manėm, kad nežinia kokie asmenys duoda savo kraujo siekdami gauti pinigų – toks buvo mūsų įsitikinimas.“
Gydytojai suskubo paaiškinti, kad imant kraują atliekami išsamūs tyrimai ir kad vaikams niekaip negali būti perpilta netinkamo kraujo. Moteris gydytojais patikėjo ir šiandien jiems be galo dėkinga – be donorų kraujo jos dvynukai galėjo mirti. Nuo to laiko I. Budrienė aktyviai palaiko neatlyginamos donorystės idėjas.
Tiesa, Lietuvos medicinos įstaigose perpilant pacientui donorų kraują pasitaiko užkrėtimo hepatitu atvejų. Medicina nėra išradusi idealaus tyrimo metodo, kuris leistų aptikti visus virusus ir bakterijas. Šiuo metu Lietuvoje donorų kraujo mėginiai tiriami dėl keturių virusų – ŽIV, hepatito B, hepatito C ir sifilio, o pasaulyje yra žinoma daugiau nei trisdešimt per kraują plintančių virusų ir bakterijų.
Ne itin džiugią istoriją laidos „Diagnozė: viltis“ žiūrovams papasakos žinomas žurnalistas V. Mačiulis. Prieš kelis dešimtmečius medikai vyrui nustatė hipertotinę širdies ligą, o vienas išgydymo nuo šios ligos būdų – kasdieninis kraujo lašinimas. „Po kiek laiko man pradėjo darytis negera. Būdavo silpna, nesinorėdavo valgyti, nebūdavo nuotaikos. Po metų pasiekiau ribą, ėmiau vaikščioti vos ne už sienų laikydamasis...“ – liūdnais prisiminimais dalinsis žinomas vyras.
Atsakymo, kas yra Vidui, gydytojai ieškojo ne vieną mėnesį, kol vieną rytą iš Briuselio atkeliavo ten siųstų kraujo tyrimų atsakymas: hepatitas C. Vidas neabejoja, kad virusu užsikrėtė per lašinamą donorų kraują – sako, kad tuo metu kraujo niekas netikrindavo, o gaunamas jis būdavo už penkis rublius iš asocialių asmenų.
Nuo klastingos varginančios ligos žurnalistas gydėsi penkerius metus. „Tais laikais niekas nežinojo, kad kraujyje gali slypėti bombelė, galinti pražudyti, – atvirauja vyras. – Duodamo kraujo niekas netirdavo.“
Kai kitos laidos herojės J. Mačiulskienės gyvybė kabojo ant plauko, apie perpilamo kraujo saugumą niekas negalvojo – dėl prasidėjusių antro vaikelio gimdymo komplikacijų moteriai kraujas buvo perpilamas net šešias valandas. „Prasibudau reanimacijoje, prie kojų daug daktarų – vieni šypsosi, kiti – išsigandę. Daktaras sako: „Jūs, žinokit, šiandien žvaigžde tapot. Jums yra supilta dvidešimties žmonių kraujo. Kaip jūs išlikot gyva – aš nesuprantu“, – savo prisiminimais su TV3 laidos „Diagnozė: viltis“ dalinsis Jolanta.
Tąsyk gyvybę moteriai išgelbėjo medikų turėtas pakankamas kiekis donorų duoto reikiamos grupės kraujo. „Po reanimacijos mane perkėlė į palatą. Buvo toks ramus vakaras, atsisėdau lovoje, žiūriu į savo venas ir galvoju – kieno čia kraujas teka, kas tie žmonės? Verkiau ir vis galvojau ar gyvensiu, ar tas kraujas man tinka, kaip mano kūnas jį priims, kaip reaguos“, – prisimena moteris.
Ar šiais laikais jau galime būti ramūs dėl donorų kraujo? Ar tiesa, kad donorų gretose dauguma – asocialūs asmenys? O gal tai tik praėjusių dešimtmečių mitas? Atsakymai į visus gyvybiškai svarbius klausimus bei jaudinantys pasakojimai apie donorų kraują – rytoj, šeštadienį, 11.00 val. naujoje TV3 medicinos laidoje „Diagnozė: viltis“.
Medicinos laida „Diagnozė: viltis“ – šeštadieniais 11.00 val. per TV3!
