Vaikystėje „Mis Lietuva 2009" Vaida Petraškaitė gyveno paprastą gyvenimą vienkiemyje. Išvažiavusi į Vilnių pasirinko neromantiškas geodezijos studijas. Avantiūrizmo paskatinta sudalyvavo gražuolių rinkimuose. Įsisuko grožio pasaulio karuselėje ir... iš jos išlipo
Tituluota gražuolė 23 metų V.Petraškaitė iš kitų dailių merginų išsiskiria miela šypsena. Bendraujant jos akys spindi – tokios šypsenos nesuvaidinsi. Galbūt būtent pozityvus požiūris į gyvenimą, į tai, kas vyksta su ja bei aplink ją, ir lėmė, kad jos galvą pernai papuošė „Mis Laikinosios sostinės" ir „Mis Lietuvos" karūnos. Kaime užaugusi mergina to nesureikšmina: daug svarbesni jai ką tik baigti mokslai, mėgstamas darbas ir šeima.
Kaimo pramogos. „Smagiausios ir įdomiausios būdavo vasaros – į kaimą suvažiuodavo vaikai iš miesto, prisigalvodavome įvairios veiklos“, – prisiminimais apie vaikystę dalijasi Vaida. Veikla dažniausiai būdavo itin aktyvi: dviračiai, badmintonas, tenisas, tėtės įrengta krepšinio aikštelė. Šalia – Nemunas, miškas, Narkūnų piliakalniai. Namo būsimoji grožio karalienė grįždavo tik vakare. „Apie vienuoliktą parvarydavo mama, – šiltai šypsodamasi prisimena ūkininko ir mokytojos dukra. – Orams atvėsus, žiemą, trūkdavo draugų, būdavau viena ir iki šiol mėgstu vienatvę.“ Dėl tos pačios priežasties Vaida, matyt, vengia didelių susibūrimų, laisvalaikį leidžia su artimiausiais draugais, skaitydama psichologines knygas arba su rankdarbiais – siuvinėja, mezga.
Kai dešimtmetei vienkiemio princesei gimė sesuo, Vaida džiūgavo: turėjo gyvą lėlę – dar vieną užsiėmimą. Kas galėjo pagalvoti, kad dar po gerų dešimties metų būtent ta „lėlė“ ir paskatins tuometinę Vilniaus Gedimino technikos universiteto geodezijos specialybės studentę įsitraukti į grožio konkursų karuselę.
Fotosesija ant šieno. „Tai buvo visiška avantiūra – pasakoja Vaida. – Viskas prasidėjo 2007-aisiais, nuo konkurso „Mis ūkininkaitė“. Grįžau namo pas tėvus, sesė rodo dalyvės anketą laikraštyje – pabandyk, dalyvauk. Išsikirpau ją, užsukau pas pusbrolį, sakau, greitai mane pafotografuok." Pirmosios fotografijos ant šieno buvo sėkmingos – balsavusieji internetu lėmė, kad mergina iškopė į finalą: „Rimtų repeticijų nebuvo, reikėjo paruošti prisistatymą ir namų darbą. Buvo juokinga, ir tiek. Konkurso išvakarėse grįžau pas tėvus į kaimą, galvoju, ką čia ruoštis, bus viskas paprasta, dalyvaus tik savi... Nuvažiuoju, o ten – vedėjas Vaitiekūnas, pakviesta Prunskienė... Stoviu ir galvoju, Dieve mano, va čia tai įkliuvau...“ Prisistatė, sudalyvavo, nieko nelaimėjo, bet... užsikabino.
Paskui dalyvavo „Mis Laikinosios sostinės“ rinkimuose. Ir vėl jau ūgtelėjusios sesės dėka. „Pabandyk, įdomu, kas bus! Jai visada įdomu, kas bus“, – kvatoja Vaida. Pirmiausia gražuolė pasidomėjo, ar gali dalyvauti, jei nėra kaunietė. Vaida jau kelerius metus studijavo ir gyveno Vilniuje. Atsakymas buvo teigiamas – tokią galimybę suteikė registracija Kauno apskrityje. „Paskui visi šnekėjo, kad čia viskas nupirkta, nes aš – ne kaunietė", – nemaloniais prisiminimais dalijasi „Mis Laikinoji sostinė", šiame konkurse pelniusi ir „Mis publikos" titulą. Mama dukrų išdaigomis nesidžiaugė – tokį laisvalaikio būdą vadino nesąmonėmis. „Mama, nusiramink – guodė ją Vaida. – Niekas manęs nepakvies. Ne kaunietė ir anketą pildau kone paskutinę dieną..." Apie netrukus sulauktą organizatorių skambutį mergina niekam nesakė ir nuvažiavo į Kauną. Skeptiškai nusiteikusi – ar pavyks suderinti laiką, ar nebus begalės papildomų išlaidų suknelėms... Tačiau sąlygos puikiai tiko, prasidėjo repeticijų maratonai. „Mama skambina man po vienuoliktos vakaro, aš meluoju, kad esu namie Vilniuje, nors esu dar Kaune. Kartą pagavo meluojant, buvo ilgi nekalbadieniai, – šypsosi Vaida. – Tada nusprendžiau, kad geriau tegu mama žino mažiau..." Du prestižiškiausi titulai – ne taip jau mažai.
Tuo viskas ir turėjo baigtis: „Po tų rinkimų sakiau – viskas, man gana, užtenka. Tačiau prasidėjus realybės dokumentikai „Mis Lietuva. Iššūkis“ į kampą pradėjo spausti draugės – kodėl nedalyvauji?“ To užteko, kad atsibustų ir krimsteltų avantiūrizmo kirminas, ir Vaida atėjo į projektą pačioje jo pabaigoje. „Veiksmas vyko gerus du mėnesius, visi turėjo savo favorites, tad teko išgirsti daug negero, – pasakoja Lietuvos grožio karūnos savininkė. – Visiems atrodo, kad mes ten nieko neveikėme. Paprasta pašnekėti, sunku padaryti. Tarkime, konkurso dieną kirpėja šukavo mus miegančias – net veidus valė, kad atsigautume.“
Gražuolė niekam nesigyrė titulais. „Bendradarbiai geodezininkai patys pamatė. „Delfyje“, sako, tave matome, o nieko nežinome. Pasveikino...“ Vyrai buvo be galo patenkinti: sunkiame geodezininko darbe išsilaiko ne kiekviena moteris, o ši mergina dirbo – ir gerai – su jais jau ne vienus metus. Ir ne šiaip mergina, o grožio karalienė!
Madingi vakarėliai – neįdomu. Kas pasikeitė Vaidos gyvenime? Išmoko nekreipti dėmesio į interneto komentarus. Gatvėje jos niekas neatpažįsta ir nespokso, nekalbina. Į madingus vakarėlius mergina nevaikšto. „Pramogų verslo bendruomenės gyvenimas – kaip pirmokėlių: jeigu atėjęs į naują mokyklą noriai bendrauji su vaikais, tau patinka – pritampi. Jei ne – tai ne. Taip ir čia: jei lankaisi vakarėliuose, jie tave įtraukia. Bet kadangi aš nesilankau...“
Karūna įpareigojo ne tik kurį laiką neištekėti, ištisą mėnesį praleisti kelionėje po Pietų Afriką, kur vyko „Mis pasaulio“ rinkimai, bet ir dalyvauti įvairiuose renginiuose.
„Dabar liko tik perduoti karūną naujajai „Mis Lietuvai“, – šypsosi Vaida. – Tai, kas vyko pastaraisiais metais, vertinu kaip išliksiantį gražų prisiminimą. Turiu mielų daiktų, kurie primins praėjusį gyvenimo etapą. Būtent dėl to dalyvauti buvo verta – merginos, bandykite, nebijokite, nekompleksuokite." Mergina, išmėginusi naują darbą grožio industrijoje, vėl dairosi darbo pagal specialybę – geodeziją. O jei staiga ant galvos pabirs standartiniai grožio karalienėms jau įprasti tampantys pasiūlymai – televizijos laidų vedimas, vaidmenys serialuose? „Ne, – purto galvą Vaida. – Nors... Niekada nesakyk „niekada“ – gal pabandyti atlikti vaidmenį seriale būtų smagu...“
P.S. Kai kam ši istorija gali pasirodyti pasaka ne apie Pelenę, o apie žvejį ir žuvelę. Laimė, tik kai kam...
Vaikystėje „Mis Lietuva 2009" Vaida Petraškaitė gyveno paprastą gyvenimą vienkiemyje. Išvažiavusi į Vilnių pasirinko neromantiškas geodezijos studijas. Avantiūrizmo paskatinta sudalyvavo gražuolių rinkimuose. Įsisuko grožio pasaulio karuselėje ir... iš jos išlipo
Tituluota gražuolė 23 metų V.Petraškaitė iš kitų dailių merginų išsiskiria miela šypsena. Bendraujant jos akys spindi – tokios šypsenos nesuvaidinsi. Galbūt būtent pozityvus požiūris į gyvenimą, į tai, kas vyksta su ja bei aplink ją, ir lėmė, kad jos galvą pernai papuošė „Mis Laikinosios sostinės" ir „Mis Lietuvos" karūnos. Kaime užaugusi mergina to nesureikšmina: daug svarbesni jai ką tik baigti mokslai, mėgstamas darbas ir šeima.
Kaimo pramogos. „Smagiausios ir įdomiausios būdavo vasaros – į kaimą suvažiuodavo vaikai iš miesto, prisigalvodavome įvairios veiklos“, – prisiminimais apie vaikystę dalijasi Vaida. Veikla dažniausiai būdavo itin aktyvi: dviračiai, badmintonas, tenisas, tėtės įrengta krepšinio aikštelė. Šalia – Nemunas, miškas, Narkūnų piliakalniai. Namo būsimoji grožio karalienė grįždavo tik vakare. „Apie vienuoliktą parvarydavo mama, – šiltai šypsodamasi prisimena ūkininko ir mokytojos dukra. – Orams atvėsus, žiemą, trūkdavo draugų, būdavau viena ir iki šiol mėgstu vienatvę.“ Dėl tos pačios priežasties Vaida, matyt, vengia didelių susibūrimų, laisvalaikį leidžia su artimiausiais draugais, skaitydama psichologines knygas arba su rankdarbiais – siuvinėja, mezga.
Kai dešimtmetei vienkiemio princesei gimė sesuo, Vaida džiūgavo: turėjo gyvą lėlę – dar vieną užsiėmimą. Kas galėjo pagalvoti, kad dar po gerų dešimties metų būtent ta „lėlė“ ir paskatins tuometinę Vilniaus Gedimino technikos universiteto geodezijos specialybės studentę įsitraukti į grožio konkursų karuselę.
Fotosesija ant šieno. „Tai buvo visiška avantiūra – pasakoja Vaida. – Viskas prasidėjo 2007-aisiais, nuo konkurso „Mis ūkininkaitė“. Grįžau namo pas tėvus, sesė rodo dalyvės anketą laikraštyje – pabandyk, dalyvauk. Išsikirpau ją, užsukau pas pusbrolį, sakau, greitai mane pafotografuok." Pirmosios fotografijos ant šieno buvo sėkmingos – balsavusieji internetu lėmė, kad mergina iškopė į finalą: „Rimtų repeticijų nebuvo, reikėjo paruošti prisistatymą ir namų darbą. Buvo juokinga, ir tiek. Konkurso išvakarėse grįžau pas tėvus į kaimą, galvoju, ką čia ruoštis, bus viskas paprasta, dalyvaus tik savi... Nuvažiuoju, o ten – vedėjas Vaitiekūnas, pakviesta Prunskienė... Stoviu ir galvoju, Dieve mano, va čia tai įkliuvau...“ Prisistatė, sudalyvavo, nieko nelaimėjo, bet... užsikabino.
Paskui dalyvavo „Mis Laikinosios sostinės“ rinkimuose. Ir vėl jau ūgtelėjusios sesės dėka. „Pabandyk, įdomu, kas bus! Jai visada įdomu, kas bus“, – kvatoja Vaida. Pirmiausia gražuolė pasidomėjo, ar gali dalyvauti, jei nėra kaunietė. Vaida jau kelerius metus studijavo ir gyveno Vilniuje. Atsakymas buvo teigiamas – tokią galimybę suteikė registracija Kauno apskrityje. „Paskui visi šnekėjo, kad čia viskas nupirkta, nes aš – ne kaunietė", – nemaloniais prisiminimais dalijasi „Mis Laikinoji sostinė", šiame konkurse pelniusi ir „Mis publikos" titulą. Mama dukrų išdaigomis nesidžiaugė – tokį laisvalaikio būdą vadino nesąmonėmis. „Mama, nusiramink – guodė ją Vaida. – Niekas manęs nepakvies. Ne kaunietė ir anketą pildau kone paskutinę dieną..." Apie netrukus sulauktą organizatorių skambutį mergina niekam nesakė ir nuvažiavo į Kauną. Skeptiškai nusiteikusi – ar pavyks suderinti laiką, ar nebus begalės papildomų išlaidų suknelėms... Tačiau sąlygos puikiai tiko, prasidėjo repeticijų maratonai. „Mama skambina man po vienuoliktos vakaro, aš meluoju, kad esu namie Vilniuje, nors esu dar Kaune. Kartą pagavo meluojant, buvo ilgi nekalbadieniai, – šypsosi Vaida. – Tada nusprendžiau, kad geriau tegu mama žino mažiau..." Du prestižiškiausi titulai – ne taip jau mažai.
Tuo viskas ir turėjo baigtis: „Po tų rinkimų sakiau – viskas, man gana, užtenka. Tačiau prasidėjus realybės dokumentikai „Mis Lietuva. Iššūkis“ į kampą pradėjo spausti draugės – kodėl nedalyvauji?“ To užteko, kad atsibustų ir krimsteltų avantiūrizmo kirminas, ir Vaida atėjo į projektą pačioje jo pabaigoje. „Veiksmas vyko gerus du mėnesius, visi turėjo savo favorites, tad teko išgirsti daug negero, – pasakoja Lietuvos grožio karūnos savininkė. – Visiems atrodo, kad mes ten nieko neveikėme. Paprasta pašnekėti, sunku padaryti. Tarkime, konkurso dieną kirpėja šukavo mus miegančias – net veidus valė, kad atsigautume.“
Gražuolė niekam nesigyrė titulais. „Bendradarbiai geodezininkai patys pamatė. „Delfyje“, sako, tave matome, o nieko nežinome. Pasveikino...“ Vyrai buvo be galo patenkinti: sunkiame geodezininko darbe išsilaiko ne kiekviena moteris, o ši mergina dirbo – ir gerai – su jais jau ne vienus metus. Ir ne šiaip mergina, o grožio karalienė!
Madingi vakarėliai – neįdomu. Kas pasikeitė Vaidos gyvenime? Išmoko nekreipti dėmesio į interneto komentarus. Gatvėje jos niekas neatpažįsta ir nespokso, nekalbina. Į madingus vakarėlius mergina nevaikšto. „Pramogų verslo bendruomenės gyvenimas – kaip pirmokėlių: jeigu atėjęs į naują mokyklą noriai bendrauji su vaikais, tau patinka – pritampi. Jei ne – tai ne. Taip ir čia: jei lankaisi vakarėliuose, jie tave įtraukia. Bet kadangi aš nesilankau...“
Karūna įpareigojo ne tik kurį laiką neištekėti, ištisą mėnesį praleisti kelionėje po Pietų Afriką, kur vyko „Mis pasaulio“ rinkimai, bet ir dalyvauti įvairiuose renginiuose.
„Dabar liko tik perduoti karūną naujajai „Mis Lietuvai“, – šypsosi Vaida. – Tai, kas vyko pastaraisiais metais, vertinu kaip išliksiantį gražų prisiminimą. Turiu mielų daiktų, kurie primins praėjusį gyvenimo etapą. Būtent dėl to dalyvauti buvo verta – merginos, bandykite, nebijokite, nekompleksuokite." Mergina, išmėginusi naują darbą grožio industrijoje, vėl dairosi darbo pagal specialybę – geodeziją. O jei staiga ant galvos pabirs standartiniai grožio karalienėms jau įprasti tampantys pasiūlymai – televizijos laidų vedimas, vaidmenys serialuose? „Ne, – purto galvą Vaida. – Nors... Niekada nesakyk „niekada“ – gal pabandyti atlikti vaidmenį seriale būtų smagu...“
P.S. Kai kam ši istorija gali pasirodyti pasaka ne apie Pelenę, o apie žvejį ir žuvelę. Laimė, tik kai kam...
