Iš Lietuvos išvežami puikios kokybės lietuviški maisto produktai, o privežama vis daugiau šlamšto iš užsienio. Skurstantys tautiečiai neturi pasirinkimo - perka tai, kas pigiau.
„Vakaro žinios“ apsilankė keliose Kauno turgavietėse ir pasidomėjo, kokios kilmės maisto produktais jose daugiausia prekiaujama, kokie gaminiai populiaresni - lietuviški ar importiniai.
Pardavinėja, bet neperka
Pardavėja Onutė siūlo pirkėjams keliolikos rūšių rūkytų - virtų mėsos gaminių, kurių kaina - apie 10 litų už 1 kg.
„Lenkijos produkcija, todėl ir pigesnė, - nesigynė ji. - O dėl skonio, kaip sakoma, nesiginčijama. Jeigu piniginėje vėjai švilpauja, per daug „nepamandravosi“. Perki tą, ką įperki. Ateina pensininkas ir paprašo 100 gramų slėgtainio. Gaila žiūrėt... Bet dabar jau ir jaunesni, turtingesni žmonės pas mane apsiperka. Ypač populiarios lenkiškos parūkytos dešrelės - beveik perpus pigesnės už lietuviškas. Aš pati tai lietuviškus produktus renkuosi. Kol kas.“
(VŽ nuotr.)
Lietuviška nelietuviška
Stabtelėjome prie skyriaus, kuriame prekiaujama šviežia mėsa - kiauliena, jautiena, paukštiena.
„Visko yra - ir lietuviškos mėsytės, ir importinės, - maloniai paaiškino pardavėja Jolanta. - Kuo skiriasi? Atvežtinės kaina mažesnė. Daugiau niekuo.“
Tiesa, namiškiams Jolanta perka lietuvišką kiaulieną, Lietuvoje augintų vištų šlauneles, vietinių kalakutų faršą.
„Lenkiška vištiena man - prasto skonio, - išdavė ji. - Iškepusios šlaunelės kažkokios beskonės, kad ir kiek prieskonių barstytum. Ir sultinys ne tas... Lenkiškas kalakutienos faršas pigesnis, bet man per riebus. Importinė kiauliena irgi nepatinka. Visko esu prisiklausius - kad dvesiančius galvijus išskerdžia ir į Lietuvą išveža...“
Jolanta apsidairė ir pakuždėjo: „Bet, žinokit, daug kur apgaudinėja. Sako, kad lietuviška kiauliena ar paukštiena, o iš tikrųjų ji - atvežtinė. Apipurškia visokiais skystalais - atrodo gražiai... Nereikia apsigauti.“
Iš užsienio - pigesni
Pieno produktais prekiaujančiuose skyriuose irgi nesunku atskirti, kurie gaminiai - lietuviški, kurie - importiniai. Mat šie - gerokai pigesni.
„Baisus čia daiktas - vis tiek iš pieno pagaminta, - lenkišką fermentinį sūrį, beveik perpus pigesnį už lietuvių gamybos, gyrė pardavėja Kristina. - Koks skirtumas, kur raugintas ar spaustas, jei galima sutaupyti. Nepirktų - nevežtume. Iš pradžių pabandome, degustuojame. Jei žmonės noriai perka, kodėl nesiūlyti? Niekuo tie lietuviški produktai ne geresni. Tik kaina aukštesnė.“
Toks pat vaizdelis daržovių ir vaisių lentynose. Lenkiškos bulvės, lenkiški pomidorai, obuoliai žymiai pigesni už lietuviškas sodo ar daržo gėrybes. Ir labiau perkami.
„Lietuviškų obuolių kasdien parduodu maždaug po šimtą kilogramų, o lenkiškų, kurie ir pigesni, ir skonio ne prastesnio - beveik dukart daugiau“, - gyrėsi pardavėja Birutė.
Geriau rinktis lietuvišką maistą
Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė kaimiškų rūkytų lašinukų ir ką tik išraugintų agurkų nieku gyvu nemainytų į egzotiškus patiekalus.
„Kas gali būti skaniau už ką tik iš rūkyklos ištrauktą kvapnų lietuvišką skilandį, dešras, šviežiai iškeptą kaimišką duoną, naminį sūrį, šakotį, kitokius delikatesus, kuriais Lietuva garsėja nuo senų laikų, - vardijo ministrė. - Lietuvos kulinarinis paveldas žinomas visame pasaulyje ir labai vertinamas. Tai mūsų tautos veidas, todėl būtina jį išlaikyti.“
Kartu ministrė apgailestavo, jog technologijų pažanga pastaruoju metu grėsmingai kėsinasi į šį išskirtinį Lietuvos pasididžiavimą. Todėl Lietuvos gamintojai turėtų stengtis išlaikyti ilgametes tautos mitybos ir skonio tradicijas: „Reikia orientuotis į vietinių vartotojų, o ne į skonį beprarandančių pasaulinių vartotojų skonį.“
Gaila, lietuviški gaminiai - ne tik puikaus skonio, bet ir gana brangūs.
„Jei produktai aukštos kokybės, jie, be abejo, ir kainuoja daugiau, - aiškino ministrė. - Masiniam vartotojui skirta užsienietiška produkcija šiek tiek pigesnė, tačiau kokybe smarkiai nusileidžia lietuviškai. Jei tik leidžia piniginė, geriau rinktis lietuvišką produktą. Ir ne vien dėl patriotiškų paskatų - taip kiekvienas prisidedame prie šalies ekonomikos augimo.“
