2004 metais iš prezidento pareigų pašalintas, o dabar Europos Parlamento nariu dirbantis Rolandas Paksas vakar triumfavo sužinojęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas jam leido tapti Seimo nariu.
Strasbūro teismo Didžioji kolegija vakar paskelbė, kad 2004 metais Lietuvos Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą, kuriuo remdamasis Seimas atėmė iš R.Pakso šalies vadovo įgaliojimus, su šiuo politiku buvo pasielgta neteisingai.
Neproporcinga bausmė
„Nuolatinis ir neatšaukiamas buvusio prezidento diskvalifikavimas nuo parlamentinio posto, įvykęs po jo nušalinimo apkaltos tvarka, buvo neproporcingas“, – paskelbė Didžioji kolegija.
17 jos teisėjų pareiškė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių pirmojo protokolo 3 straipsnį dėl teisės į laisvus rinkimus, neleisdama R.Paksui dalyvauti rinkimuose į Lietuvos Seimą.
Šio teismo sprendimai yra privalomi visoms Europos Sąjungos narėms.
Išgirdęs, kad jam neturėtų būti daugiau trukdoma tapti Seimo nariu, europarlamentaras vakar triumfavo, jog „81 mėnesį trukusią kovą už teisingumą pagaliau laimėjo“.
„Strasbūre atkurtas Lietuvoje pamintas teisingumas, antikonstitucinis 2003–2004 metų sąmokslas žlugo. Sumaišties ir tamsos metai baigėsi“, – šūkiais Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą vakar įvertino R.Paksas.
Nori grįžti į Prezidentūrą
Nors oficialų dokumentą – 30 puslapių apimties Didžiosios kolegijos sprendimo išaiškinimą – ką tik buvo gavęs tik pats R.Paksas, teisės specialistai iškart ėmė ginčytis, kokių galimybių Strasbūro teismas vakar suteikė pašalintajam prezidentui.
Pats R.Paksas neslėpė, kad jam bus atvertos durys ne tik į Seimą, bet ir į Prezidentūrą.
„Dalyvausime 2012–aisiais vyksiančiuose Seimo rinkimuose ir mūsų partija nugalės, – sakė jis. – Kadangi aš galėsiu tapti parlamentaru, vadinasi – ir Seimo pirmininku, kuris, kaip žinoma, esant reikalui pavaduoja ir šalies prezidentą. Tad kur čia problema?“
Susiginčijo žinovai
Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme Elvyra Baltutytė vakar sakė, kad norint R.Paksui tapti Seimo nariu reikėtų keisti šalies Konstituciją.
„Galbūt reikėtų pildyti ir Konstitucijos 56 straipsnį, kurį aiškino mūsų Konstitucinis Teismas, sakydamas, kad asmenys, kurie buvo sulaužę priesaiką ir šiurkščiai pažeidę Konstituciją ir dėl to atleisti iš pareigų, negali vėl eiti pareigų, susijusių su priesaikos tautai davimu“, – svarstė E.Baltutytė.
Tuo tarpu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Stasys Šedbaras vakar tvirtino, kad nėra jokios būtinybės keisti pagrindinio šalies įstatymo, pakanka padaryti pataisas rinkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Apskųsdamas Lietuvą Strasbūrui R.Paksas reikalavo ir piniginės kompensacijos – apie 2,5 mln. litų, tačiau jos teisėjai nepriteisė, nes yra įsitikinę, kad šioje byloje priimtas ieškovui teisingas sprendimas.
Julius GIRDVAINIS
