"Manau, nėra daug įžiūrinčių strateginę naudą, kažkaip tikslingai bankrutuoti, todėl Fizinių asmenų bankroto įstatymas ypatingai paveikti skolinimosi, nemanau, kad turėtų", - ketvirtadienį kalbėjo ji.
Ekspertė pažymėjo, jog naujasis įstatymas padės išspręsti į aklavietę patekusių žmonių - nebegalinčių grąžinti anksčiau prisiimtų paskolų - problemas.
"Gal sunku rasti motyvų, kodėl dabar galimybė fiziniams asmenims bankrutuoti palengvintų apsisprendimą, ar skolintis, ar ne. Bankrotas yra skausminga procedūra", - svarstė J. Varanauskienė.
ELTA primena, kad nuo kovo 1 d. įsigaliojo Fizinių asmenų bankroto įstatymas.
Jis suteiks galimybę bankrutuoti tik sąžiningiems fiziniams asmenims. Nustačius, kad bankrutuojantis asmuo veikė nesąžiningai, pradėtas fizinio asmens bankroto procesas bus nutrauktas, o pasinaudoti šia įstatymo teikiama galimybe jam bus uždrausta 10 metų.
Fizinių asmenų bankroto įstatymas taikomas asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Fizinio asmens bankroto procesą gali inicijuoti tik pats asmuo, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių suma viršija 25 minimaliąsias mėnesines algas (25 tūkst. litų).
Fizinio asmens kreditorių reikalavimams tenkinti ir jo mokumui atkurti turės būti parengtas planas, kurio įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė nei 5 metai. Planui turės pritarti kreditorių susirinkimas, o jį patvirtinti - bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Baigus fizinio asmens bankroto procesą plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai nurašomi.
