Rusų stačiatikių cerkvė prašo Kaliningrado srities vadovybės atiduoti jai keletą liuteronų bažnyčių. Tarp jų – ir Kristijono Donelaičio pastatytą, kurioje dabar įsikūręs jo atminimo muziejus. Rusų žiniasklaidos teigimu, muziejaus vadovybė jau gavo įspėjimą, kad su K. Donelaičio memorialu jiems teks atsisveikinti. Lietuvos užsienio reikalų ministerija tikina, kad muziejų išsaugoti pavyks.
Bažnyčią Kaliningrado srityje, Tolminkiemyje, kurį rusai dabar vadina Čistyje Prudy, 1756-aisiais pastatė liuteronų pastorius K. Donelaitis, laisvalaikiu rašęs garsiuosius „Metus“. Trisdešimt metų bažnyčioje, kurioje ilsisi pirmojo lietuviškai parašyto grožinio kūrinio a
utorius, veikia Kristijono Donelaičio muziejus, išlaikomas Kaliningrado valdžios.
Kaip praneša LTV naujienų tarnyba, dabar pastatą, kuris sovietmečiu buvo įtrauktas į respublikos saugomų paminklų sąrašą, o 1997-aisiais išbrauktas ir tapęs tik vietinės reikšmės, pareiškė norą nuosavybės teise perimti rusų stačiatikių cerkvė, nusitaikiusi į kelias liuteronų bažnyčias regione.
Nors Kaliningrado srities Dūma sprendimo dar nepriėmė, rusų žiniasklaida rašo, kad K. Donelaičio muziejaus vadovybė žodžiu jau įspėta, jog su lietuvių grožinės literatūros pradininko memorialu teks atsisveikinti.
Esą neaišku ir kur dėsis muziejaus fondai, jei čia pradės veikti cerkvė.
„Siekiame ir stengiamės įrašyti į visus mūsų susitikimų protokolus, kad jis įgautų aukštesnį statusą – visos Rusijos muziejaus statusą. Ir, manau, kad tai mes pasieksime – turim puikius ryšius ir su Kaliningrado srities administracija, ir Rusijos kultūros ministru ne kartą yra apie tai kalbėta. Svarbiausia, kad muziejus išliktų, kad būtų remontuojamas toliau“, – komentavo užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius.
Stačiatikių cerkvės atstovai tikino Rusijos žiniasklaidą, kad Kaliningrado vyskupija įsipareigojo užtikrinti, kad perėmusios liuteronų bažnyčių pastatus išsaugos dabartinę kultūrinę veiklą.
Užsienio reikalų viceministras sako, kad Lietuva yra įsipareigojusi muziejui, kurį įsigaliojus vizų režimui aplanko tik pavieniai lankytojai iš Lietuvos, parūpinti K. Donelaičio laikų baldų ir autentiškų knygų.
Be to, diplomatai rūpinasi, kad Lietuva ir Kaliningradas bendrai paminėtų 300-ąjį K. Donelaičio jubiliejų 2014-aisiais.
Kristina Jackūnaitė, Vykintas Pugačiauskas
