„Siekėme išsiaiškinti, kokia Lietuvos gyventojų dalis skyrė savo lėšų būstui įsigyti. Manome, kad tai svarbus veiksnys kalbant apie žmonių požiūrį į savo turimą turtą: kuo daugiau pastangų ir pinigų žmogus skyrė būstui įsigyti, tuo, tikėtina, labiau šis turtas bus saugomas“, - sako „PZU Lietuva“ produktų ir rizikos valdymo departamento direktorius Edvardas Skupas.
Visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad per paskutinius kelerius krizės metus, nemaža dalimi praradus finansinį stabilumą, mūsų šalies gyventojai kur kas labiau ėmė rūpintis savo turto išsaugojimu. Tyrimo duomenys rodo, kad savo būstą draudžia beveik pusė žmonių, savanoriškai pasirūpinusių draudimu.
Saugumo jausmas ir apsisaugojimas nuo nelaimių yra pagrindinės priežastys drausti būstą. Šis siekis įgyja vis tvirtesnį pagrindą, nes žmonės suvokia, kad pajamos artimiausiu metu nedidės, finansinė situacija pagerėjimo nežada, o draudimas yra vienintelis garantas atgauti lėšas už nuostolius, kurie kiltų dėl gaisro, audros, užliejimo ar kitų nelaimių.
Tyrimas parodė, kad apie pusę Lietuvos gyventojų pirko būstą iš nuosavų lėšų arba paskolos, taigi jį sieks apsaugoti ir branginti. Kita dalis tokio stipraus įsipareigojimo savo turtui gali ir neturėti. Tokį ryšį patvirtina ir turimi turto draudimo rodikliai – savo butus Lietuvoje apdraudę kiek daugiau nei 20 proc. gyventojų, o gyvenamuosius namus – per 50 proc.
Būstą įsigiję už nuosavas ar paskolos lėšas dažniau nurodė vidutinio amžiaus ir pagyvenę žmonės, turintys šeimas ir gaunantys aukštesnes pajamas. Viengungiai dažniau nurodė gyvenantys su tėvais arba nuomojantys būstą.
Beje, dažniau būstą pirko ne didmiesčių, bet regiono centrų, miestelių gyventojai. Didmiesčiuose žmonės dažniau nei mažesniuose miestuose nurodė nuomojantys būstą arba gyvenantys paveldėtame bute.
Lietuvos šeimų poreikius draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu tyrė „Spinter tyrimai“.
