„Gan nemažai tėvų yra įsitikinę, kad jų vaikams negresia pavojai. Tačiau jei pažiūrėtume į statistiką – ji rodo visai ką kita. Vaikai su traumomis susiduria maždaug 1,5 karto dažniau nei suaugusieji. Vien tik ugdymo įstaigose jie patiria apie 20 proc. traumų. Tai lemia kur kas didesnis jų judrumas ir aktyvumas, taip pat noras pažinti nepatirtas situacijas,“ – sako Katerina Pavlidi, „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo generalinė direktorė.
38 proc. gyventojų teigia, kad savo vaikus nuo nelaimingų atsitikimų draudžia, nes jie gali bet kada susižaloti. O 7 proc. apklaustųjų pabrėžia, kad ypač draudžia, kai ima anksti temti ir žiemą, kai tampa slidu ir yra didesnė tikimybė susižeisti.
Tarp teigiančių, kad draudimas nuo nelaimingų atsitikimų jų vaikui yra neaktualus, daugiau yra moterų. Jos taip pat dažniau nurodė, kad tokiai finansinei apsaugai dėl nelaimės nėra pakankamai lėšų.
Įdomu, kad nemaža dalis teigiančių, jog neturi pakankamai lėšų apdrausti vaikus nuo nelaimingų atsitikimų, yra tarp aukštesnes pajamas – 1001 Lt ir daugiau vienam šeimos asmeniui – gaunančių gyventojų. Taip teigė kas penktas šios kategorijos respondentas.
Tarp vyrų yra daugiau palaikančių nuomonę, kad draudimas nuo nelaimingų atsitikimų vaikams reikalingas, nes jie gali bet kada susižeisti. Taip dažniau teigė ir 40–49 m. amžiaus gyventojai, aukštąjį išsilavinimą įgiję ir specialistais dirbantys žmonės.
Daugiausia vaikų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų skeptikų yra tarp Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojų. Tuo tarpu 41 proc. apklaustų vilniečių teigia, kad draudžia vaikus, nes jie susižaloti gali bet kada.
Minėta visuomenės nuomonės apklausa buvo atlikta 2013 m. lapkričio mėnesį. Joje tiesioginio interviu metu apklausta 1000 šalies gyventojų.
