Tiriant R. Burneikienės naujagimio mirties aplinkybes paaiškėjo, jog buvo ir kitas naujagimis, kurio pirmas ir paskutinis gyvenime matytas vaizdas – srutų duobė.
Rasa Burneikienė (30 m.) niekam nepasakojo apie savo nėštumą, bet ir per daug nesistengė plačiais drabužiais maskuoti apvalėjančio pilvo. Visi Kurėjų kaimo (Ukmergės raj.) gyventojai įtarė, kad moteris laukiasi, tačiau R. Burneikienė į visus klausimus ir užuominas atsakydavo tyla arba neigdavo bet kokius įtarimus.
Kai staiga išnyko visi nėštumo požymiai ir R. Burneikienė pastebimai sulieknėjo, daugiausiai įtarimų kilo ką tik po atostogų grįžusiai Lyduokių seniūnijos socialinei darbuotojai Neringai Januškevičienei. Gerai R. Burneikienę ir jos šeimą pažinojusi moteris, kamuojama blogos nuojautos, su medicinos felčere nuvyko tiesiai pas R. Burneikienę ir dar kartą paklausė, ar tik ji neseniai negimdžiusi. Rasa vėl viską neigė, sakė ne tik negimdžiusi, bet ir nebuvusi nėščia. Tačiau tai įtarios socialinės darbuotojos neįtikino, tad ji kreipėsi į Ukmergės rajono policiją.
Vaikas “bliūde”, motina žiūri televizorių
Į Ukmergės policijos komisariatą pareigūnų pristatyta R. Burneikienė ir toliau kartojo tą pačią “litaniją” – ji nebuvusi nėščia, negimdžiusi, nieko nežinanti. Vis dėlto po kurio laiko, kamantinėjama pareigūnų, papasakojo šiurpius birželio 29-osios ryto įvykius ir parodė, kur yra jos nužudytas naujagimis...
Su vyru Gintaru (38 m.) ir dviem vaikais gyvenusi moteris tą naktį pajuto sąrėmius. Kadangi iš pradžių jie nebuvę labai stiprūs, moteris pralaukė iki ryto. Apie aštuntą valandą išlipusi iš lovos, viename namo kambarių niekieno nepadedama pagimdė sūnų.
Kūdikis pūkštelėjo į keliolikos litrų vandens sklidiną dubenį, ir buvo paliktas ten gulėti, kol Rasa... žiūrėjo televizorių. Pažiūrėjus mėgstamą laidą, R. Burneikienė dubenį su naujagimiu nunešė į tvartą ir išpylė į ten iškastą pusantro metro gylio srutų duobę. Duobė buvo tuščia ir kūnelis iš viršaus gerai matėsi, todėl moteris užmetė ant naujagimio skudurą, duobę uždengė dangčiu ir prispaudė jį padanga.
Pareigūnai kūdikio palaikus atidavė medicinos ekspertams, kad šie nustatytų tikslias mirties priežastis, o jie išsiaiškino dar šiurpesnių faktų. Kūdikis į duobę buvo įmestas su visa placenta. Ją tirdami, medikai pastebėjo, kad kartu su žemėmis prie jos yra prilipusių ir smulkių kaulų liekanų. Netrukus paaiškėjo, kad tai galėjo būti vieno ar net keleto kitų nužudytų naujagimių liekanos.
Namai liko tušti
Teisėsaugininkai nuskubėjo į Burneikų mūrinio namelio kiemą tęsti paieškų ir netrukus šiurpūs įtarimai pasitvirtino – tvarte buvo rasti dar vieno kūdikio kaulai. R. Burneikienė prisipažino, kad tai jos prieš dvejus metus pagimdytas ir nužudytas kūdikis. Rasti kaulai atiduoti ekspertams, neatmetama, kad tai galėjo būti net keleto naujagimių palaikai.
Tuo tarpu Burneikų namai ištuštėjo. Įtarus, kad apie šiurpius žmonos nusikaltimus žinojo, o gal net jai talkino vyras Gintautas, abu sutuoktiniai dviem paroms buvo uždaryti į areštinę. Šeimos vaikai – 12 metų mergaitė ir metais jaunesnis jos broliukas – atsidūrė Ukmergės vaikų globos namuose.
Po dviejų parų vyras išleistas į namus, nes moteris patvirtino, kad jis apie nėštumus nieko nežinojo, o ji buvo pastojusi nuo atsitiktinių partnerių. Beje, apie tai kaimiečiai šnekėjo jau anksčiau.
„Prieš kurį laiką lyg ir buvo įsitaisiusi kavalierių. Visi matė, kad jinai nėščia, bet paklausta ji neigė besilaukianti. Keisčiausia, kad abiem savo vaikais tėvai iš tiesų rūpinosi, nebuvo kokie girtuokliai ar asocialai”, – stebėjosi kaimynai.
Nors šeima ir neišgėrinėjo pernelyg dažnai, tačiau dirbti tingėjo – jokių gyvulių neaugino, neūkininkavo. Vertėsi atsitiktiniais uždarbiais ir gyveno iš socialinės pašalpos, gaunamos už vaikus. Jau kurį laiką buvo pašliję ir sutuoktinių tarpusavio santykiai – jie mažai bendravo ir retai kur pasirodydavo drauge. Dabar aiškėja, kad pusantrų metų gyveno po vienu stogu, bet atskirai.
Gimdė į duobę
Šis siaubo filmą primenantis įvykis verčia prisiminti ir kitas istorijas apie tai, kaip motinos atima gyvybę ne vienam savo vaikui.
Prienų rajono Kampinių kaimo gyventojai Rūta (47 m.) ir Rimas (46 m.) A., auginę tris mažamečius vaikus, prieš gerą dešimtį metų nužudė du naujagimius. Dar prieš gimstant ketvirtajam kūdikiui, sutuoktiniai susitarė jį nužudyti.
Kai Rūtai prasidėjo sąrėmiai, vyras, nuėjęs į netoliese namų esantį mišką, iškasė duobę ir atvedė žmoną. Atsirėmusi į medį moteris naujagimę pagimdė tiesiai į duobę, o šią jos vyras nedelsdamas užkasė... Po metų toje pačioje duobėje atsidūrė ir ką tik gimęs berniukas...
Jei ne laimingas atsitiktinumas, ten pat būtų buvęs užkastas ir dar vienas vaikelis. Mat vežama į mišką gimdyti Rūta iškrito iš vežimo po poliklinikos langais. Išbėgę gydytojai skubiai nugabeno moterį į ligoninę, kur ji ir pagimdė.
Teisme sutuoktiniai teisinosi, esą vaikus žudę iš skurdo, tačiau kaimynai tąsyk teigė, jog nemažą ūkį ir darbą naftos bazėje turintys Rūta ir Rimas tik apsimeta vargšais. Sutuoktiniai už grotų buvo pasiųsti 9 metams, vėliau bausmė sumažinta iki 5 metų.
Iš krosnies sklido klyksmas
Klaipėdos rajono Kisinių kaimo gyventojai sutuoktiniai Danguolė (42 m.) ir Bronius (48 m.) K. per 8 metus metus atsikratė net trimis savo naujagimiais.
Pirmąjį kūdikį, kuris, kaip tikino Danguolė, gimė negyvas, moteris užkasė miške, esančiame šalia sodybos. Po 3 metų gimusį berniuką moteris įmetė į besikūrenančią krosnį. Vėliau pati pareigūnams prisipažino, kad įmestas kūdikis dar buvo gyvas, nes degdamas baisiai rėkęs... Dar vieną mergaitę moteris pagimdė daržinėje ant šieno ir taip pat įkišo į krosnį.
Kaime ši šeima buvo laikoma tvarkinga ir padoria – abu turėjo darbus, tvarkingai augino 13 ir 11 metų vaikus. Tik siaubingiems faktams išlindus į viešumą paaiškėjo, kad sutuoktiniai senokai nebesutarė, dažnai išgėrinėdavo ir nuolat riedavosi. Abiem pavyko išvengti bausmių – dėl pirmųjų kūdikių nužudymo buvo įsigalėjęs senaties terminas, o paskutinis, kaip nustatyta, galėjo gimti negyvas.
Ieškojo vaikų, kuriuos pati nuskandino
Eugenija R., kuriai dabar 35 metai, dvynukų susilaukė būdama 25 metų. Su vyru Arvydu (dabar 43 m.) sutarė puikiai – niekada nesivaidydavo, vienas kitą mylėjo ir rūpinosi. Šeima nuomojo kambarį Vasiukų kaime, Plungės rajone.
Vieną rytą prabudęs Arvydas pusantro mėnesio sulaukusių dvynukų neberado lovelėje. Prižadinta žmona teigė juos pamaitinusi apie pirmą nakties ir sunerimusi ėmė aiškinti, kad greičiausiai juos bus kas nors pavogę.
Išieškojęs visus namus, vyras nubėgo pas netoliese gyvenančią savo motiną tikėdamasis, kad galbūt kartu gyvenanti jo vyriausioji sesuo bus priglaudusi kūdikius, tačiau niekas apie dingusius vaikus nieko nebuvo girdėjęs.
Policija metė visas pajėgas dingusiems dvynukams surasti. Netrukus vaikų kūneliai buvo aptikti maždaug už kilometro nuo namų esančiame melioracijos griovyje.
Sužinojus, kad vaikai surasti, motina prisipažino, jog naktį verkšlenančius kūdikius suvyniojo į antklodę ir, nunešusi prie melioracijos griovio, sumetė į vandenį. Grįžusi namo atsigulė į lovą šalia miegančio vyro ir užmigo...
Daugiavaikėje šeimoje užaugusiai moteriai tąkart psichiatrai pripažino pogimdyvinę depresiją, taigi tuomet ji buvusi nepakaltinama.
Eugeniją galėjo paveikti nepakeliamas nuovargis auginant dvynukus ir vos metukų vyresnįjį sūnų. Kai po gydymo ji pasveiko, šeima išvyko gyventi į kitą Lietuvos pakraštį, kur apie šią tragediją mažai kas žino.
Aklavietėje atsidūrė ir policijos pareigūnai, iki šiol ieškantys, kas Klaipėdoje į šiukšlių konteinerį išmetė naujagimius dvynukus. Atlikus DNR tyrimus, buvo rasta 43 metų tauragiškė, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tyrimas atliktas netiksliai ir duomenys nebuvo išsamūs.
“Akistatos” duomenimis, kasmet Lietuvoje nužudomi 3–5 naujagimiai. Kūdikį nužudžiusiai motinai gresia laisvės atėmimas iki 5 metų, arba pataisos darbai iki 2 metų.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
