1999 metų rugsėjo 9 dieną, lygiai prieš 10 metų, dauguma pietryčių Maskvoje esančio blokinio daugiaaukščio gyventojų miegojo, kai galingas sprogimas sudrebino žemutinį namo aukštą. Per sprogimą žuvo 94 žmonės, o dar beveik 250 buvo sužeisti.
Prieš 5 dienas per bombos sprogimą pietiniame Buikansko miesto daugiabutyje buvo žuvę 64 žmonės. Per ateinančias savaites buvo susprogdinti dar du gyvenamieji namai Maskvoje ir Volgodanske. Per 4 sprogdinimus iš viso žuvo daugiau kaip 300 žmonių.
Sprogimai šalyje sukėlė baimės bangą kaip tik tuo metu, kai vyko kova dėl to, kas prezidento poste pakeis sergantį šalies vadovą Borisą Jelciną. Valdžia dėl sprogdinimų apkaltino čečėnų sukilėlius. Įniršęs naujai paskirtas premjeras Vladimiras Putinas, kurį B. Jelcinas buvo pasirinkęs kaip savo įpėdinį, pažadėjo išžudyti čečėnų kovotojus kad ir kur jie besislėptų.
„Jei jie bus oro uoste, mes juos nužudysime ten. Ir atleiskite man, jei jie bus tualete, mes juos išnaikinsime išvietėse“ - teigė V. Putinas.
Tai buvo pirmas kartas, kai žmonės galėjo išgirsti kalėjimo žargonu atskiestą V. Putino kalbą. Tokia kalba visuomenėje, kuri dešimtmetį kentėjo nuo ekonominės krizės, susilaukė pritarimo. V. Putinas netrukus pradėjo antrąjį Čečėnijos karą, o jo reitingai sparčiai augo.
Tamsi biografija
Politikos analitikas Vladimiras Pribylovskis teigia, kad gyvenamųjų namų sprogdinimai leido beveik niekam nežinomam biurokratui per kelis mėnesius iškilti į prezidento postą.
„Sprogdinimai pakeitė situaciją, kad ši taptų palanki premjerui, kurio niekas nežinojo ir kurio biografija yra abejotina ir tamsi“ - teigė analitikas.
Šiandien po 8 prezidentavimo metų V. Putinas vėl yra premjeras ir toliau tvirtai vadovauja šaliai, kurią pavertė autoritarine valstybe.
Dėl 1999 metų sprogdinimų buvo nuteisti 6 musulmonai iš pietinės Rusijos, tačiau byla vis dar lieka neišspręsta. Saujelė Kremliaus kritikų teigia, kad byla neišspręsta, nes sprogdinimus surengė Federalinė Saugumo Tarnyba (FST).
Tokia mąstymo kryptis pasirodė esanti itin pavojinga. Du šią nuomonę atstovavę asmenys buvo nužudyti. Kitas buvo išsiųstas į Sibiro kalėjimą, kaip teigia jis pats, remiantis melagingais kaltinimais ir siekiant užkirsti kelią, kad jis ištirtų sprogdinimus.
Nieko negalėjau padaryti
Michailas Trepaškinas yra teisininkas, kuris teisme atstovavo dviems sesėms, kurių mama žuvo Maskvoje per vieną iš sprogimų. Teisininkas teigia, kad milicija sustabdė jo automobilį likus nedaug laiko iki bylos nagrinėjimo teisme.
„Jie dukart apieškojo automobilį ir nieko nerado. Uždarydami duris, jie įmetė krepį, kuriame buvo pistoletas. Aš teigiau, kad jis ne mano, tačiau nieko negalėjau padaryti. Iš viso aš 4 metus, vieną mėnesį ir 8 dienas buvau laikomas žiauriomis sąlygomis, įskaitant ir kankinimus bei įžeidinėjimus“ - teigia M. Trepaškinas.
M. Trepaškinas, kuris anksčiau dirbo FST, teigia, kad sunkios kalėjimo sąlygos paveikė jo sveikatą. M. Trepaškinas aiškina susilaukęs pažadų, kad visi kaltinimai jam bus panaikinti, jei jis nustos turti sprogdinimus.
Buvęs FST darbuotojas teigia, kad buvo raginamas prisijungti prie mirties būtio, kuris turėjo susidoroti su kitu Kremliumi drįstančiu abejoti buvusiu KGB darbuotoju Aleksandru Litvinenka. A. Litvinenka prieš 3 metus Londone buvo mirtinai apnuodytas radioaktyviomis medžiagomis. A. Litvinenkos rėmėjai teigia, kad vyras buvo nužudytas, nes dėl sprogdinimų taip pat kaltino FST.
Istorikas Jurijus Felštinskis, kuris su A. Litvinenka parašė knygą „Sprogdinant Rusiją“, „Laisvosios Europos radijui“ teigė, kad kol kas nepaaiškėjo nė vienas faktas, galintis paneigti jų nuomonę. „Net ir FST savo įvykių versijoje, dėl kurios buvo pradėtas antras Čečėnijos karas, neapkaltino dėl sprogdnimų nė vieno čečėno“ - teigia J. Felštinskis.
Turėjo žinoti
J. Felštinskis teigia, kad V. Putinas, kuris iki 1999 metų rugpjūčio vadovavo FST, turėjo žinoti apie sąmokslą susprogdinti daugiabučius.
Kritikai teigia, kad nuolaužos iš sprogimo vietų buvo pašalintos per greitai, kad būtų įmanoma atlikti tinkamą tyrimą. Be to, pabrėžiama, kad atsakomybės dėl sprogdinimų niekada taip ir neprisiėmė nė vienas įtakingas čečėnų kovotojas.
Nuomonę apie FST veiklą padėjo susidaryti mįslingas epizodas, nutikęs netrukus po sprogimų Maskvoje. Viskas prasidėjo vieną vėlyvą rugsėjo naktį, kai centrinėje Rusijoje esančio Riazanės miesto gyventojai netoli vieno daugiabučio rūsio durų pastebėjo įtartiną automobilį. Apie tai gyventojai informavo miliciją, kuri aptiko didelius maišus su baltais milteliais, kurie buvo sujungti su detonatoriumi. Laikrodinis mechanizmas turėjo suveikti kitą rytą.
Milicija netrukus pareiškė, kad tyrimai parodė, jog rasti milteliai yra heksogenas – Antrojo pasaulinio karo metų sprogmuo, naudotas Maskvos sprogdinimuose. Vietinė valdžia pareiškė vos išvengusi dar vieno sprogimo.
Tačiau, kai milicija po poros dienų jau rengėsi vykdyti areštus, per televiziją pasirodęs FST vadovas Nikolajus Patruševas pareiškė, kad maišuose iš tikro buvo ne heksogenas, o cukrus. Jis teigė, kad visa tai buvo reikalinga visuomenės saugumo užtikrinimo pratyboms. FST netrukus išvalė rūsį nuo bet kokių įrodymų.
M. Trepaškinas mano, kad dėl incidento kilęs oficialus sąmyšis parodė, kad FST organizavo operaciją – ne antiterorizmo pratybas, o pastatų sprogdinimą.
Kai valdžia atsisakė tirti sprogdinimus, maža liberalių parlamentarų grupelė sukūrė savo nepriklausomą tyrimų komitetą. Jo vicepirmininkas Sergejus Jušenkovas netoli savo namų Maskvoje buvo nušautas 2003 metais. Prieš mirtį žymus Kremliaus kritikas „Laisvosios Europos radijui“ buvo pareiškęs, kad tyrimo rezultatai rodo, kad sprogdinimus rengė saugumo tarnybos.
„Šios specialiosios jėgos, kurios turi dideles galimybes ir paslaptis, gali manipuliuoti viešąja nuomone ir pakreipti įvykių eigą naudodamos visus joms prieinamus nelegalius metodus“ - teigė S. Jušenkovas.
Šiandien nedaugelis vis dar tiki, kad 1999 metų sprogdinimai gali būti ištirti.
Praėjusiais metais sesės Tatjana ir Aliona Marozovos, kurios prieš 10 metų ir pasamdė M. Trepaškiną ginti jų interesus, atviru laišku kreipėsi į prezidentą Dmitrijų Medvedevą.
„Mes pradėjome manyti, kad mūsų mama ir kaimynai buvo paaukoti vardan politinių tikslų. Tik objektyvus tyrimas gali priversti mus pakeisti tokią nuomonę“ - laiške teigė sesė.
