„Žvelgiant į politines sistemas supranti, kad mažu impulsu galima sukelti didžiulius pertvarkymus“, – slaptų dokumentų paviešinimo svarbą atskleidžia Juliannas Assange‘as.
Pasak jo, visi dokumentai būna atrenkami ir ištirti. Įsitikinama, kad tikrai yra atskleidžiama korupcija ar kita svarbi visuomenės interesui medžiaga. „WikiLeaks“ tapo tarsi platforma padedanti paviešinti tą svarbią medžiagą, kurios galbūt neišdrįso paviešinti dėl grasinimų kiti.
Dėl to ypač daug dėmesio skiriama šaltinių apsaugai. Apie juos „WikiLeaks“ įkūrėjas kalbėti nepanoro, įvardijo tiek, kad svarbu sukurti saugią ir legalią aplinką, prie to dirba teisės ekspertai bei kiti IT specialistai.
Jis taip pat įvardija kaip „WikiLeaks“ paskatino turint limituotas finansines galimybes bet pasitelkiant technologijas sukelti didžiulius pokyčius. Iš kurių mokosi ne tik žiniasklaidos priemonės, bet ir politikai.
Diskusiją vedęs žurnalistas Edmundas Jakilaitis paklausė, ar tiesa, kad jų paskelbta medžiaga pasinaudojo arabų ekstremistai, teroristai bei pats Putinas. Tačiau J. Assange‘as pabrėžė, kad kiekvieno vaizduotės reikalas kaip jis gali tuo pasinaudoti.
„ „WikiLeaks“ dokumentuose nėra nustatyta nei vienos klaidos per 10 metų. O per tuos 10 metų ištirta daugiau nei 10 mlrd. dokumentų. Ir tarp jų nebuvo jokių arabiškų. Tai tobulas rezultatas“, – sakė J. Assange‘as.
Ir visgi nors nebuvo pasiekti užsibrėžti tikslai, „WikiLeaks“ prisidėjo prie daugiau nei 3 tūkst. akademinių darbų. Tačiau ateitis pačiam „WikiLeaks“ įkūrėjui – neaiški. Kadangi niekur negali kelti kojos iš Ekvadoro ambasados Londone, nes būtų areštuotas, J. Assange‘as pripažįsta, kad gyvenimas kartais tampa nuobodokas, tačiau dėl arešto nesirūpina.
tv3.lt primena, , kad 2006 metais įkurtas ir metais vėliau pradėjęs veikti tinklalapis „WikiLeaks“ pradėjo viešinti paslaptis, tokias kaip JAV karo su terorizmu kalėjimo Gvantanamo įlankoje veiklos detalės arba amerikietės politikės Sarah Palin asmeninių elektroninių laiškų turinys.
2010 metų balandį „WikiLeaks“ grįžo į pasaulio žiniasklaidos pirmuosius puslapius, kai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matoma, kaip JAV sraigtasparnio smūgis Bagdade nukauna du naujienų agentūros „Reuters“ darbuotojus ir kitus žmones. Tų metų vasarą buvo paskelbti du didžiuliai nutekintos medžiagos paketai: dešimtys tūkstančių JAV kariuomenės vidinio naudojimo dokumentų, susijusių su karais Afganistane ir Irake, atskleidžiantys detalių apie piktnaudžiavimą, kankinimus ir civilių žūtis. Amerikietis karys Bradley Manningas, kuris dabar yra lytį pasikeitęs asmuo Chelsea Manning, buvo suimtas nustačius, kad jis buvo tą informaciją nutekinęs šaltinis.
Dabar Ch.Manning atlieka 35 metų laisvės atėmimo bausmę už Šnipinėjimo įstatymo pažeidimą. 2010 metų lapkritį „WikiLeaks“ paskelbė dar 250 tūkst. diplomatinių pranešimų iš JAV ambasadų visame pasaulyje, dėl kurių Vašingtonas atsidūrė labai nepatogioje padėtyje.
Tą patį mėnesį vienas Švedijos prokuroras išdavė tarptautinį arešto orderį J.Assange'ui, kad jį būtų galima apklausti dėl įtariamo išžaginimo. Išnaudojęs visas teisines galimybes nebūti išduotas Didžiosios Britanijos, kurioje buvo suimtas, J.Assange'as 2012 metų birželio 19 dieną įžengė į Ekvadoro ambasadą Londone ir pasiprašė politinio prieglobsčio. Jis ten iki šiol tebegyvena.
