Beveik prieš metus Andriaus Kubiliaus Vyriausybė atnaujino 1995 m. sudarytos komisijos darbą, kuriai buvo pavesta suformuluoti derybines Lietuvos pozicijas dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo. Komisijos darbą galima laikyti niekiniu, tačiau dabartinei Vyriausybei visiškai nesvarbi tautos valia, 1992 m. išsakyta referendumu.
Ūkinis klausimas
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) puslapyje internete galima rasti informacijos apie visus referendumus, išskyrus vieną. Tai 1992 m. birželio 14 d. referendumas dėl žalos Lietuvai atlyginimo už SSRS okupaciją. Ši „smulkmena“ atskleidžia valdžios požiūrį į tai, dėl ko ją 1992 m. įpareigojo tauta. Minėtame referendume dalyvavo 76 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių.
Per 90 proc. jų (arba daugiau kaip du trečdaliai tautos) įpareigojo valdžią reikalauti iš Rusijos Federacijos, SSRS teisių perėmėjos, žalos atlyginimo už Sovietų Sąjungos (1940–1991 m.) ir vėliau Rusijos kariuomenės padarytą žalą. „Valstiečių laikraščiui“ aiškinantis, ką Lietuvos institucijos daro, kad įgyvendintų tautos pareikštą valią, jų pastangas geriausiai atspindėjo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Benedikto Juodkos pozicija. Reparacijos klausimą jis pavadino „ūkiniu“, lyg būtų kalbama apie vištas arba kiaušinius. „Dabar greitai vyks susitikimas su turkų delegacija, todėl nelabai galiu kalbėti, bet kas dėl reparacijos, tai šį ūkinį klausimą kuruoja Užsienio reikalų ministerija, todėl jos ir klauskite“, – pokalbį reziumavo B.Juodka. Nesvarbu, kuri partija yra valdžioje, reparacijos klausimas nesprendžiamas daugelį metų.
Propagandiniai siūlymai
Pernai birželį A.Kubiliaus Vyriausybės pavedimu sudaryta laikinoji komisija, kuriai vadovavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, darbą baigė per mėnesį, susirinkusi vos į tris posėdžius. Komisija turėjo pateikti siūlymų dėl derybinių Lietuvos pozicijų, rengiantis deryboms su Rusijos Federacija, bet tepasiūlė propagandinių instrumentų – sudaryti valstybių, nepripažinusių savanoriško Lietuvos įstojimo į SSRS, sąrašą. Ji pasiūlė iš naujo tikslinti žalos dydį (samdant ir užsienio ekspertus), surengti mokslinį seminarą bei skirti lėšų nuolatinės komisijos darbui. „Visi komisijos nariai dirbo nemokamai“, – sakė T.B.Burauskaitė.
2012 m. rugsėjo 26 d. Vyriausybė patvirtino nuolatinės komisijos sudėtį, kuriai dabar vadovauja Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis. Pastarosios komisijos įdirbis niekinis. Ji nesirinko į posėdžiauti, o laikinoji komisija rinkosi bent 3 kartus. Panašu, kad konservatorių Vyriausybei komisija rūpėjo labiau dėl politiniai dividendai prieš Seimo rinkimus, o socialdemokratams ši komisija apskritai nieko nereiškia. Beje, pirmąją komisiją Vyriausybė buvo suformavusi dar 1995 m.
Prireiktų 100 metų
Iki šiol neaišku, kam apskritai reikėjo naujos komisijos okupacijos žalai patikslinti, nes ji buvo apskaičiuota dar prieš 13 metų ir, tikėtina, pakito tik dydis, nustatytas atsižvelgiant į kainų indeksą. 2000 m. Vyriausybės nutarimu buvo apskaičiuota bendra 80 mlrd. JAV dolerių (tuomet 80 mlrd. Lt) okupacijos padaryta žala.
„Šią ataskaitą sudaro dešimtys puslapių, bet ji kažkodėl buvo įslaptinta“, – stebėjosi T.B.Burauskaitė. Apibendrintais 2000 m. duomenimis, žala dėl nužudytų ir žuvusių gyventojų sovietinės okupacijos metais – apie 30 mlrd. Lt. Lietuvos gyventojų genocidas ir represijos įvertinti 7,2 mlrd. Lt. Paskaičiuota, kad po 1940 m. sovietai į lagerius ir tremtį išvežė apie 275 tūkst. Lietuvos piliečių. Priverstinė tarnyba SSRS daliniuose ir jos pasekmės, taip pat Černobilio AE padarinių likvidavimas šalies piliečiams ataskaitoje įvertinti dar 9,2 mlrd. Lt, o priverstinė emigracija atsiėjo net 24 mlrd. Lt. Tačiau esminis skaičius, kuris nebuvo įtrauktas į 80 mlrd. Lt žalos dydį, buvo įrašytas pačioje ataskaitos pabaigoje. „Bendrieji Lietuvos ekonomikos nuostoliai dėl negauto nacionalinio produkto, apskaičiuoti pagal Jungtinių Tautų metodiką, yra apie 800 mlrd. JAV dolerių“, – rašoma ataskaitoje. Paskutinė suma 2000 m. kainomis buvo 3,2 trln. Lt. Ši suma prilygsta tai, kurią Lietuvos ekonomika, jei ji nesikeistų, uždirbtų per 100 metų. Metinis Lietuvos BVP siekia apie 100 mlrd. Lt. Latviai sovietų okupacijos žalą apskaičiavo 2008 m. Ji siekia 83,9 mlrd. dolerių (apie 225 mlrd. Lt).
Vyksta neoficialūs dvišaliai pokalbiai
Rytų Europos studijų centro ekspertas Laurynas Kasčiūnas sakė, kad reparacijos reikalavimas visiškai užstrigo dėl dabartinės valdžios. „Šis klausimas jai rūpi mažiau, nes istoriją norima palikti istorikams, – aiškino L.Kasčiūnas. – Reparacijos klausimas nesprendžiamas, nes dabar ES šalims svarbiau įgyvendinti Trečiąjį energetinį paketą, itin nepalankų Rusijos dujų koncernui „Gazprom“. Nenorima dar labiau kaitinti atmosferos.“ Eksperto žodžiais, mums labai svarbu laimėti būtent šiuose frontuose, kur deramasi dėl strateginių energetikos projektų.
„Įtakingos Rusijos kompanijos, Rusijos ambasados manevrai rodo, kad jau dabar turime pernelyg daug diskutuotinų klausimų ir, atsiradus dar vienam, būtų sunkiau spręsti kitas problemas“, – neabejojo L.Kasčiūnas. Dabartinis politinis Rusijos elitas, įskaitant net liberalus, laikosi kitokios istorinės tiesos, todėl rezultatyvios derybos dėl okupacinės žalos atlyginimo, pasak eksperto, mažai tikėtinos.
Rusijos teismuose taip pat sunku sulaukti teigiamų sprendimų, nes teisėsauga tarnauja valdžiai. „Tačiau save gerbiančios tautos niekada nepaliks istorijos istorikams“, – įsitikinęs L.Kasčiūnas. Kai kurie kalbinti pašnekovai pripažino, kad neoficialūs pokalbiai tarp Lietuvos ir Rusijos pareigūnų vis dėlto vyksta, tik jie nepatenka į viešumą, kad nesutrukdytų tolesniems pokalbiams.
Būtina aktyviau diskutuoti
2010 m. Vyriausybė svarstė, ar nevertėtų įsteigti specialų fondą, iš kurio būtų teikiama teisinė pagalba piliečiams, ketinantiems individualiai reikalauti žalos atlyginimo iš Rusijos. Tiesa, A.Kubiliaus Vyriausybė šį sumanymą ir numarino, o A.Butkevičiaus Ministrų kabinetas apskritai nieko nelinkęs girdėti apie reparaciją. „Galbūt pradėti reikėtų nuo mokslinių konferencijų, aktyvesnės diskusijos visuomenėje, tada valdžia bus priversta reikalauti to, ko reikalauja tauta“, – sakė L.Kasčiūnas.
JAV valdžia Antrojo pasaulinio karo metu internuotiems japonų, vokiečių ir italų kilmės gyventojams pritaikė 1948 m. įstatymą („War Claims Act of 1948“), kuriuo remdamasi vėliau įgyvendino net 10 programų, pagal kurias išmokėjo kompensacijas. Pavyzdžiui, karo belaisviams buvo išmokėta iki 2,5 dolerio už kiekvieną įkalinimo dieną. Internuotiems japonams mokėta po 60 dolerių už kiekvieną mėnesį, praleistą belaisvių stovykloje. „Tai pavyzdys, kaip elgiasi demokratinė valstybė, o juk iki 1990 m. mes oficialiai irgi buvome SSRS piliečiai, bet ar kas drįsta kelti tokius klausimus?“ – svarstė T.B.Burauskaitė.
Vokietija tik neseniai baigė mokėti reparacijas tautoms, kurios nukentėjo nuo nacių per Antrąjį pasaulinį karą. Net Belgija jau žengė nedrąsius žingsnius, atsiprašydama savo buvusios kolonijos Kongo už genocidą Afrikoje. Ir tik Rusija, perėmusi visas buvusios SSRS teises, nebenori pripažinti Lietuvos okupacijos fakto.
Abi pusės neturi ką pasakyti
Užsienio reikalų ministerija (URM) tikina, kad „okupacijos žalos atlyginimo klausimas yra ir liks dvišalėje darbotvarkėje su Rusija“. „Norint kelti okupacijos žalos atlyginimo klausimą ir derėtis dėl jo su Rusija, būtinas konstruktyvus dvišalis dialogas“, – atsakydamas į Lietuvos URM vadovui Linui Linkevičiui nusiųstus klausimus teigė URM Visuomenės informavimo skyrius. Šis dialogas esą reikalauja ne vienų metų darbo, šiuo klausimu dirbs dar ne viena Vyriausybė. URM taip ir neatsakė, ką konkretaus nuveikė L.Linkevičius.
Tačiau tą pačią dieną kalbėdamas Vilniaus universitete surengtoje paskaitoje („Kas naujo Lietuvos užsienio politikoje?“), L.Linkevičius šiek tiek praskleidė savo darbų šydą. „Per tas 100 dienų turėjau keletą susitikimų su užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, – pasakojo L.Linkevičius. – Mes turime labai daug neišspręstų ir konfliktinių klausimų – tai yra objektyvu, mes jų nepakeisime per dieną.“ Jis S.Lavrovui esą pasiūlė pradėti dvišalį dialogą nuo teigiamų dalykų. Rusijos Federacijos ambasadorius Lietuvai Vladimiras Čchikvadzė per sutartą laiką taip ir neatsakė į „Valstiečių laikraščio“ klausimą, kaip Rusija vertina mūsų šalies reikalavimus.
Komentaras
Rusija nepripažins pretenzijų Lauras Bielinis, politologas
Specialios komisijos aktyvumas priklauso nuo politinių aplinkybių. Puikiai suvokiame, kad sprendimas glūdi ne istorinės tiesos įrodyme, o politiniuose susitarimuose, kurių laukiama dvišaliuose Lietuvos ir Rusijos santykiuose. Rusija savo ruožtu siekia atkurti tam tikras sovietmečiu buvusias savo gyvenimo detales. Net mokyklose planuojama mokyti iš vieno istorijos vadovėlio. Ir visada Rusija neigė ir neigs bet kokias jai kažkada priklausiusių kraštų pretenzijas ir jų nepripažins. Ką daryti? Labai išmintingai prieš keliolika metų pasielgė Vengrija, pareiškusi, kad užbraukia riebų brūkšnį ir neketina iš nieko reikalauti kompensacijų. Ji pasirinko gyventi ateitimi, o ne praeitimi.
