Šiaulių miesto tarybos posėdyje miesto politikai balsavo, ar pritarti 6 milijonų litų ilgalaikės paskolos ėmimui. Iš jos 4,5 milijono litų numatyta kapinėms Daušiškiuose įrengti. Dėl paskolos, kuri imama dešimčiai metų, politikai susikibo dar prieš Tarybos posėdį komitetuose.
Karštos diskusijos įsiplieskė ir Tarybos posėdyje. Socialdemokratai priekaištavo, jog valdantieji nesikreipė į Vyriausybę, neprašė Šiauliuose rinktų seimūnų pagalbos, kad naujų kapinių žemei išpirkti būtų skirta pinigų iš biudžeto. Kai kurie "ekspertai" ėmėsi vertinti išperkamą žemę ir nustatinėti jos vertę, kiti - dūsauti dėl paskolos ir palūkanų - kas grąžins?
Matyt, supratę, kad nėra amžini ir išsiaiškinę, jog kitąmet, sunkmečiu, teks grąžinti palūkanas, o paskolą reikės pradėti grąžinti nuo 2011-ųjų, politikai ilgalaikės paskolos ėmimui dauguma balsų pritarė.
Kalbama seniai, veikiama - penkerius metus
Apie tai, kad Ginkūnų kapinėse greitai nebebus kur laidoti, imta kalbėti seniai. Naujų kapinių rengimo procedūros pradėtos beveik prieš penkerius metus, 2004 metų pabaigoje.
Parengtas specialusis planas 2006 metų sausį suderintas su visomis reikiamomis institucijomis, naujoms kapinėms numatyta vieta Daušiškių kaime, Šiaulių rajone. 2008 metų rugpjūtį patvirtintas ir detalusis planas. Įvyko ne vienas pristatymas visuomenei, viešas svarstymas, parengtam planui pritarė ir Šiaulių miesto, ir rajono politikai. Tačiau naujas kalbas ir aistras dėl būsimųjų kapinių pakurstė tai, kad norėdama išpirkti žemę iš privačių asmenų savivaldybė turi imti milijoninę ilgalaikę paskolą. Viešojoje erdvėje net imta svarstyti, jog kapinės Daušiškiuose suprojektuotos neatsitiktinai, nes už visuomenės reikmėms paimamą žemę mokami nemenki pinigai. Paaiškėjo, kad Daušiškių kaime Šiaulių miesto mero Genadijaus Mikšio žmonos giminaičiai turi žemės, patenkančios į naujų kapinių teritoriją.
Kaip dulke pavirsi, jei vandeny mirsi?
"Naujoms kapinėms vietą rinko specialistai, o ne politikai, - tokiomis kalbomis stebisi architektas Vytenis Rudokas. - R. Kačinsko įmonė laimėjo konkursą, tad rengėme specialųjį planą Šiaulių miesto kapinėms parinkti, paskui - ir detalųjį. Parinkdami vietą, atsižvelgėme į kelis kriterijus. Labai svarbu buvo, kad gruntinis vanduo nebūtų arti žemės paviršiaus, kad būtų patogu privažiuoti ir kad būtų galima žemę paimti visuomenės reikmėms."
Architekto teigimu, galimybė įrengti kapines išnagrinėta gal net dešimtyje vietų, daugiausia - prie aplinkkelio, apžiūrėta ir teritorija prie Aukštelkės. Specialiojo plano koncepcijos stadijoje pateiktos išvados dėl esamų Ginkūnų kapinių išplėtimo, dėl teritorijos prie Pakruojo kelio ir dėl netoli aplinkkelio esančių Daušiškių.
"Visų pirma nagrinėjome galimybę pratęsti Ginkūnų kapines, jas išplėsti ir į kitapus Tilžės gatvės esančią teritoriją. Tačiau gyvenamieji namai stovi jau visai netoli Ginkūnų kapinių, o juk reikalingas ne tik didelis plotas, bet ir apsauginė zona, - aiškina V. Rudokas. – Kitapus gatvės yra ir vandenvietės sanitarinės apsaugos zona, toliau – radiolokacinė stotis. Be to, ten gruntiniai vandenys labai negiliai, molis, juk ir dabartinėse kapinėse vos pradėjus kasti duobę sunkiasi vanduo. Dėl tos pačios priežasties atsisakyta minties kapines rengti prie kelio į Pakruojį (išvažiavus iš Ginkūnų gyvenvietės kairėje pusėje), nors ten buvo ir valstybinės žemės. Ši teritorija labai žema, pelkėta, o jei būtų pralaužta Ginkūnų tvenkinio užtvanka, vanduo kapines visiškai užlietų."
Geologinius tyrimus atlikusios įmonės vadovas hidrogeologas Mindaugas Čegys nustatė, kad gruntiniai vandenys aukštai visose nagrinėtose teritorijose, kai kur ima kauptis iškasus vos metro gylio duobę (kitapus Tilžės gatvės priešais dabartines kapines), tik prie vakarinio aplinkkelio esančių Daušiškių situacija kitokia.
Projektus rengusios R. Kačinsko įmonės architektai pasakoja iš Lietuvos geologijos tarnybos gavę 1942 metų Šiaulių žemėlapį. Jame pažymėta, kad aplink miestą plyti pelkynai, tik prie Daušiškių jų nėra. Pelkynai iš žemėlapių išnyko po melioracijos, tačiau dabar drenažo sistemos, netvarkomos, todėl nebesurenka paviršinio vandens.
O teritorija prie Zoknių oro uosto? Juk ten žemė – valstybinė. "Jeigu norime, kad virš kapinių kiltų lėktuvai, o mirusiuosius leistume į degalų prisisunkusias duobes, galima, - ironizuoja V. Rudokas. – Kapinėms reikiamo dydžio sklypo ten tikrai nėra. Žemės reikia oro uosto plėtrai, aplinkkeliui tiesti, be to, yra Gudelių ežeras, iki kurio reikia tam tikrą atstumą išlaikyti."
Pinigai ir procedūros
Suskaičiuota, kad už iš privačių žmonių išperkamą per 60 hektarų plotą reikės sumokėti apie 9 milijonus litų. 4,5 milijono litų prašoma penkiems sklypams, užimantiems apie 40 hektarų. Už arą būtų mokama po 1370 litų. Būtent ši kaina ir suerzino kai kuriuos politikus.
"Už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą mokama rinkos kaina, - paaiškino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Rasa Budrytė. - Yra pradėta penkių sklypų paėmimo visuomenės reikmėms procedūra, savininkai sutiko su kaina, kurią nepriklausomi vertintojai nustatė gegužę. Trijų sklypų, patenkančių į kapinių teritoriją, savininkai kreipėsi į teismą, todėl dėl tų sklypų procedūra nebuvo pradėta. Gali būti, kad jie bus nepatenkinti vėliau pasiūlyta kaina - spalį sklypų rinkos kaina yra gerokai mažesnė, nei buvo gegužę".
Anot vyriausiosios architektės, tokia procedūra Šiaulių mieste atliekama pirmąkart, tačiau procesas "kliūva" ne dėl valdininkų nepatyrimo, bet dėl teisės aktų, leidžiančių jį vilkinti. Žemės savininkai gali kreiptis į teismą dėl kiekvieno etapo, vis atidėdami projekto pradžią.
Kaltų nėra?
Savaitraštis "Šiauliai plius" rašė ("Kapines dalijasi gyvieji", 2008 m. lapkričio 14 d.), kad naujų kapinių planavimo organizatoriai džiaugiasi, jog reikės išpirkti ne visą būsimųjų kapinių teritorijoje esančią žemę, mat pačiame Daušiškių kapinių viduryje yra valstybinės žemės. 2008 metų spalį Šiaulių miesto taryba nusprendė kreiptis į Apskrities viršininko administraciją, kad šie sklypai būtų paimti visuomenės poreikiams. Tada ir paaiškėjo, kad valstybinės žemės kapinių viduryje nebėra - ją rajono žemėtvarkininkai suteikė šešiems privatiems asmenims.
Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja Regina Rimeikienė aiškino, kad žemėtvarkininkai vadovavosi Žemės ūkio ministerijos instrukcija ir viską atliko teisėtai. Tame pačiame pastate, kaip ir Šiaulių rajono savivaldybės administracija, sėdinti valdininkė tikino, jog apie rengiamas kapines niekas jai nepranešė. Ir "pamiršo", jog ant specialaus bei detaliojo plano derinimo dokumentų - jos bei kitų žemėtvarkininkų parašai.
"Prokuratūra kreipėsi į teismą, kad būtų panaikintas žemėtvarkininkų dokumentas ir išdalyti sklypai būtų grąžinti. Prokuratūra gina viešąjį interesą, ir šiuo atveju laikoma, kad visuomenė nukentės labiau nei keli savininkai, - aiškino Šiaulių apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausioji prokurorė Rita Dabužinskienė. - Pirmosios instancijos teismas mūsų prašymą patenkino. Byla dar bus nagrinėjama Vyriausiajame administraciniame teisme, nes gavę sklypus tokioje vietoje savininkai nenori jų atsisakyti ir teismo sprendimą apskundė."
Prokurorės teigimu, apskritis savo sprendimų panaikinti negali, todėl ir kreipėsi į prokuratūrą. "Šiuo atveju mes giname viešąjį interesą, bet nevertiname konkrečių pareigūnų veiksmų. Man žinoma, jog apskritis dėl žemėtvarkininkų elgesio turėjo atlikti patikrinimą", - sakė R. Dabužinskienė.
Paaiškėjo, jog tokio patikrinimo nebuvo. Pasikeitė apskrities viršininkas, kiti vadovai, tad nelabai yra kam paaiškinti, kodėl taip nutiko. R. Rimeikienė, besivadovaujanti senomis instrukcijomis, o ne sveiku protu, atrodo, gali būti rami ir toliau aiškinti: "Viskas teisėta."
Užteks pusantrų metų
Tol, kol politikai ginčijasi, ar tinkamoje vietoje, ar ne per brangios naujosios kapinės, bendrovės "Šiaulių apželdinimas" direktorius Vidas Klepšys su darbuotojais skaičiuoja, kiek mirusiųjų dar bus galima palaidoti Ginkūnuose. "Likę laisvi ploteliai - netaisyklingos formos, todėl labai sunku suskaičiuoti, kiek naujų kapaviečių bus. Be to, vieniems reikia naujos laidojimo vietos, kitiems - ne, nes jau yra palaidotas koks nors artimasis. Iškuopę visus šiukšlynus, nupjovę medžius skaičiuojame, kad vietų dar bent pusantrų metų turėsime. Bet kapinės, kuriose nėra nė vieno medelio, atrodo nekaip", - sako direktorius.
Jūratė Sobutienė
