Pastaruoju metu Lietuvoje netyla kalbos apie šalį krečiančią ekonomikos krizę ir naująją politinės daugumos siūlomą planą šiai krizei įveikti. Įvairūs ekonomistai komentavo šio plano efektyvumą, opozicijos atstovai aptarė jo žalą tolesniam šalies ekonomikos augimui ir pan. Jis susilaukė daugiau pagyrų ir kritikos nei žymiosios Mijos ir Zvonkės peštynės.
Akivaizdu, kad rašyti dar vieną rimtą analizę apie tai, kaip šis planas paveiks varganus mūsų gyvenimus, o dar ir prieš pat Kalėdas, tikrai neapsimoka. Kita vertus, antikrizinė programa dabar yra itin aktuali tema, todėl būtų klaidinga jos visiškai atsisakyti.
Tai ką čia sugalvojus? Hmm... O gal tiesiog reikėtų paanalizuoti, kokią įtaką šios žiemos oro sąlygos turės krizės įveikimo plano įgyvendino efektyvumui.
Jei prispaustų šaltukas
Savaime suprantama, kad, atšalus orams, padidėtų šildymo išlaidos. Kaip žinia, šildymas Lietuvoje šiais laikais nėra pigus malonumas, todėl didžiąją dalį turimų pajamų gyventojai būtų priversti skirti būtent jam, o kiti pirkiniai, galbūt išskyrus maistą, taptų antros svarbos dalykais. Kitaip tariant, gyventojai daugiau lėšų išleistų paslaugai, kuriai vis dar taikomas lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Vadinasi, didesnė mokamų mokesčių dalis tektų lengvatiniam PVM ir tai reikštų mažesnes įplaukas į šalies biudžetą.
Kita vertus, spaudžiant šaltukui, iškyla didesnė peršalimo tikimybė. Bet bėda ta, kad nuo kitų metų vaistams bus taikomas didesnis PVM tarifas, kas automatiškai reikštų didesnes Vyriausybės pajamas iš sveikatos apsaugos sektoriaus. Taigi galima prognozuoti, kad farmacijos srityje ministrų kabinetas šiek tiek atsigriebtų.
O kur dar didesni akcizai degalams? Juk šaltu oru automobiliai sunaudoja vidutiniškai 10 proc. daugiau kuro. Vadinasi, pildamiesi daugiau kuro, gyventojai tuo pat metu į valstybės biudžetą įneštų daugiau lėšų iš akcizo mokesčio.
Reiktų nepamiršti ir alkoholio. Nors nėra įrodyta, kad, esant šaltam orui, padidėja alkoholio vartojimas, tačiau toks vartojimo augimas visai tikėtinas. Beje, nuo kitų metų žadama kelti akcizus ir alkoholiui. O tai būtų dar vienas šaltos žiemos privalumas Vyriausybei. Kažin tik, ar to užtektų sumažėjusiam vartojimui ir iš jo nesurinktiems mokesčiams į valstybės biudžetą padengti?
Jei sušildytų saulutė
Ką gi, jei žiema pasitaikytų šilta, na maždaug tokia, kokia ji yra dabar, tai šildymas nesunaudotų visų gyventojų turimų pajamų. Jiems dar liktų lėšų paišlaidauti. Tiesa, eurokomisarė Dalia Grybauskaitė nerekomenduoja to daryti, bet juk sunku ką nors paaiškinti vartojimo priklausomybę turintiems gyventojams.
Žodžiu, vaistų ir kuro reikėtų mažiau, o dėl alkoholio neaišku. Tačiau gyventojai daugiau lėšų skirtų kitoms padidintu PVM tarifu apmokestintoms prekėms ir tokiu būdu įneštų daugiau įplaukų į valstybės biudžetą.
Stagnacija ar perkaitimas
Tikėtina, jog antras variantas valstybei būtų naudingesnis. Savo pačios patvirtintoje programoje Vyriausybė suplanavo iš padidinto PVM į valstybės biudžetą papildomai gauti apie 1 milijardą litų pajamų, o iš akcizų alkoholiui ir kurui kartu sudėjus – tik 690 milijonų litų.
Be to, tikėtina, kad ministrų kabinetas savo programoje pateikė skaičius neatsižvelgdamas į kintančias oro sąlygas ir galimą temperatūros svyravimo įtaką krizės įveikimo plano efektyvumui. Taigi išlieka nemaža tikimybė, kad, paspaudus stipresniam šaltukui, šalies ekonomiką ištiks kaustanti stagnacija. Jei žiema bus šilta, „buksuojanti“ šalies ekonomika gali neišlaikyti padidėjusio vartojimo ir perkaisti.
Kaip ten bebūtų, panašu, kad oro sąlygos gali turėti įtakos (ne)sėkmingam antikrizinio plano įgyvendinimui, tačiau apie realias pasekmes bus galima kalbėti tik sulaukus pavasario.
