Kovo 5 d. (šeštadienį) nuo 14 val Užupyje, Tibeto skvere (Malūnų gatvėje), vyks tibetiečių Naujųjų metų šventės Losaro (tib., Lo – „metai“, Sar – „nauji“) paminėjimas. Tai svarbiausia ir didžiausia tibetiečių šventė tiek pačioje Sniegynų šalyje, tiek ir tremtyje, po kurios prasideda ypatingą vietą Tibeto kultūroje užimanti Didžioji Maldų šventė.
Šią dieną Tibeto skvere simboliškai bus minima Losaro šventė ir linkima gerų Naujųjų metų ištremtai Tibeto tautai. Per šventę bus kūrenamas laužas, sudegintos senosios Tibeto skverą puošusios maldos vėliavos ir kabinamos naujos. Susirinkusieji bus vaišinami tibetietiška arbata.
Tibetiečių Naujųjų metų šventė sutinkama pagal Mėnulio kalendorių – pirmąją jauno mėnulio dieną ir švenčiama laikantis visų seniausių amžių dvelksmą išlaikiusių tradicijų. Šios šventės tradicija artima mūsų Kūčioms. Tai šviesos pergalės prieš tamsą, gėrio – prieš blogį, vilties ir naujo gyvenimo pradžios šventė. Jos metu tarsi persikeičia pasaulis, ir viskas sugrįžta į pirmapradį laiką, į vieną, vientisą erdvę.
Rašytoja Jurga Ivanauskaitė Tibeto trilogijoje apie Losaro šventimą rašė: „Artėjant Naujiesiems metams, tibetiečius, kaip ir visus žmones, apsėda pirkimo ir ruošos aistra. Net ir vienuoliai po vieną ar būreliais zuja po gėrybėmis užverstus Dharmasalos turgelius, pirkdami įvairiausių skanėstų. Tibetiečiai anaiptol neabejingi sočiam, skalsiam, gausiam ir gardžiam maistui, net Jo Šventenybė Dalai Lama naujametėje kalboje linki savo tautai skaniai pavalgyti. Visi atrodo labai užsiėmę. „Losar-lesar“ – byloja tibetietiškas priežodis, turintis lietuvišką atitikmenį „Nauji metai – nauji darbai“.
Pagal tibetiečių tradiciją, visą savaitę prieš Losarą atliekamos įvairios apsivalymo apeigos. Ugniai ir vandeniui čia skiriama ypatinga reikšmė. Ugnis sunaikina apdulkėjusius šventyklų altorius puošusius baltus šilko šalikus, išblukusias popierines gėles, sudėvėtus vienuolių drabužius, sudūlėjusius ritualinius tekstus, nublukusias maldų vėliavas, nes tikima, kad Naujųjų metų dieną viskas bus atkurta iš naujo.
Pasak J. Ivanauskatės, „Losaro išvakarėse apšvarinama visa apylinkė, kabinamos maldos vėliavos, perdažomi namai, ant durų piešiami 8 sėkmės simboliai, ant slenksčio kartais braižoma svastika – neįveikiamos sėkmės ženklas. Žmonės apsivelka naujus puošnius drabužius, kurie dažniausiai ir saugomi šiai vienintelei progai.“
Simboliniu tibetiečių Naujųjų metų paminėjimu ketinama įprasminti kultūrinį ir dvasinį Vilniaus bei Tibeto bendradarbiavimą, taip pat atkreipti visuomenės dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus šiandieniame Tibete, tai akcentuoja ir Europos Sąjunga, pasisakanti už Kinijos valdžios ir Dalai Lamos bei jo atstovų dialogą bei taikų santykių sureguliavimą, siekiant tvaraus sprendimo, gerbiant Tibeto kultūrą, religiją ir identitetą.
