Kaip nurodoma savaitgalyje paskelbtame straipsnyje, prokurorai su šiuo archyvu susipažino peržiūrėdami Senato surinktą tyrimo medžiagą apie CŽV vykdytą brutalių tardymų programą.
Apie 14 tūkst. skaitmeninių nuotraukų buvo padarytos tų slaptųjų kalėjimų, kuriuose CŽV laikė įtariamus teroristus po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių, viduje ir išorėje, bet tarp jų nėra tardymo vaizdų, įskaitant kai kurių įtariamųjų kankinimus, tokius kaip imituojamas skandinimas.
Kita vertus, nuotraukose matoma, kad suimtieji būdavo gabenami nuogi, sakė pareigūnai, nepanorę viešinti savo vardų, nes ta medžiaga tebėra įslaptinta.
Tose nuotraukose taip pat matomi CŽV ir užsienio žvalgybos tarnybų pareigūnai bei amerikiečiai psichologai Bruce'as Jessenas ir Jamesas Mitchellas, vieni iš šios tardymo programos architektų.
Vyriausybė tikriausiai priešinsis bet kokiems mėginimais perduoti tyrėjams nuotraukas, kuriose matomi CŽV darbuotojai ir kiti asmenys, argumentuodama, kad tai gali sukelti pavojų agentūrų pareigūnų saugumui, nors įtariamųjų advokatai veikiausiai reikalaus, kad būtų sudaryta galimybė nustatyti potencialius liudininkus.
Dalyje nuotraukų matomos slaptųjų kalėjimų vonios ir vonios kambariai, įskaitant objektą Afganistane, žinomą kaip „Druskos duobė“, kuriame buvo nufotografuota vieta, kur vykdytas imituojamas tardomų asmenų skandinimas.
Vienas JAV pareigūnas sakė, kad „Druskos duobės“ nuotraukose matomos patalpos atrodo panašios į viduramžių pilies požemius. Pasak jo, panašu, kad daugelis tų nuotraukų buvo padarytos kaip įrodymas, kaip buvo leidžiamos šiai programai skirtos lėšos.
Dauguma tų nuotraukų vaizduoja slaptuosius kalėjimus Tailande, Afganistane ir Lenkijoje. Mažiau nuotraukų esama iš Rumunijoje ir Lenkijoje veikusių „juodųjų objektų“, kurie buvo vieni iš paskutiniųjų naudojamų, kol buvo uždaryti 2006 metais.
Slapto CŽV nuotraukų archyvo egzistavimo faktas tikriausiai dar labiau pavėlins karinių komisijų darbą, siekiant teisti Gvantanamo įlankos karinėje bazėje Kuboje laikomus įtariamuosius, nes kaltinamųjų advokatai reikalaus, kad visos tos nuotraukos būtų pateiktas, o vyriausybė tikrins medžiagą, spręsdama, kurios nuotraukos gali būti tinkamos naudoti nagrinėjant bylas.
„Jeigu vyriausybė iš tiesų pateiks šias nuotraukas gynybai – kas šiuo metu išlieka „jeigu“ – geriau tai būtų padaryta vėliau negu niekada“, – sakė JAV oro pajėgų kapitonas Michaelas Schwartzas (Maiklas Švarcas), vieno iš penkių kaltinamųjų, kurių veiksmus vertina speciali karinė komisija, advokatas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
