Kadaise sparčiausią ekonominį augimą demonstravusios trys Baltijos valstybės pastaruoju metu demonstruoja visiškai priešingą pavyzdį, rašo „The Economist“.
Latvija, kuri gruodžio mėnesį susilaukė 7,5 mlrd. dydžio Tarptautinio valiutos fondo paskolos, savo biudžetą suplanavo darydama prielaidą, kad BVP smuks 13 proc. Estija ir Lietuva laukia, kad ekonomika smuks dešimtadaliu. Įprastas atsakas į tai būtų valiutos devalvacija ir fiskalinės paskatos. Tačiau Baltijos valtybių valiutos yra pririštos prie euro ir jos mano, kad tokios situacijos išlaikymas yra nacionalinės garbės reikalas. Be to, dažniausiai privatūs skolininkai taip pat skolindavosi eurais, todėl devalvacija reikštų skurdą daugumai šių žmonių. Tad Baltijos šalys kaip atsaką pasirinko atlyginimų mažinimią ir siekį taip išlaikyti konkurencingumą.
Dėl fiskalinių paskatų taip pat verta abejoti. Estija pakilimo metu mėgavosi pertekliniu biudžetu, todėl turi šiek tiek manevrams. Tačiau ir ši šalis negali sau leisti peržengti 3 proc. BVP siekiančio biudžeto deficito, nes priešingu atveju negalės prisijungti prie eurozonos. Visos trys valstybės bendrą Europos Sąjungos valiutą siekia įsivesti kaip įmanoma greičiau. Tačiau šalių ekonomikos smunka ir darosi vis sunkiau įgyvenddinti biudžeto deficito reikalavimus. Naujoji Latvijos vyriausybė su TVF derėjosi, kad jai būtų leista viršyti sutartą 5 proc. deficitą ir dėl to praėjusį negavo 200 mln. eurų paskolos dalies.
Baltijos šalims netrūksta išorinės paramos. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas šią savaitę sutiko suteikti pagalbą Latvijos bankui „Parex“. TVF turi ir daugiau pagalbai skirtų pinigų. Tačiau svarbiausia čia yra tai, kad po prisijungimo prie ES neskubėdamos reformas vykdžiusios Baltijos šalys dabar turi atpirkti prarastą laiką kaip tik tuo metu, kai klimatas tam nėra labai tinkamas ir pasaulyje vyrauja globalinis nuosmukis.
Tiesa, matyti ir šiokia tokia pažanga. Infliacija ir einamosios sąskaitos deficitas mažėja. Tiesa, tokios reformos kaip vietinės savivaldos supaprastinimas Estijoje vis dar nėra įgyvendintos. Tačiau Baltijos šalys atrodo ne taip blogai, jei lyginsime jas tarkime su poliarizuota Vengrijos politika ir skolos persunkta šios šalies ekonomika. Nė viena iš šių trijų valstybių nėra pernelyg atsivėrusi tarptautinėms finansų rinkoms. Jų akcijomis, obligacijomis ir valiutomis yra prekiaujama nedaug. Daugumą šių šalių išorinės skolos sudaro skolos šalyse veikiantiems Švedijos bankų padaliniams. Dalis tų paskolų pražuvo nekilnojamo turto ir statybos rinkose, tačiau su kita dalimi viskas yra gerai. Tol, kol Skandinavijos bankai rems savo investicijas, tol Baltijos šalims viskas turėtų klotis gerai.
Visuomenės protestai šiose šalyse buvo ganetinai ramūs ir taikūs išskyrus tik dvi išimtys Latvijoje ir Lietuvoje. Estijos politika su savo itin gerbiama koalicine vyriausybe atrodo solidžiausiai. Vos mėnesį veikianti naujoji Latvijos vyriausybė yra plačiau atstovaujama ir atsikratė kai kurių nekompetentingų veikėjų. Lietuva laukia prezidento rinkimų, kurių favorite laikoma ES biudžeto komisarė dalia Grybaiskaitė. Jos finansiniai sugebėjimai netrukus gali būti išbandyti, nes jau po rinkimų Lietuva gali kreiptis pagalvos į TVF.
