Lietuva, 1990 m. paskelbusi nepriklausomybę, padėjo sugriauti Sovietų Sąjungą, tačiau nuo šios savo šlovės valandos ji daugiausia garsėjo kaip skandalingų istorijų ir neišnaudotų galimybių šalis. Galbūt dėl to 450 tūkst. žmonių – dešimtoji visų gyventojų dalis – buvo priversti išvykti dirbti į užsienį, spėja britų savaitraštis „The Economist“.
Redakciniame straipsnyje „Politikos egzaminas“ „The Economist“ primena, kad 2004 m., nepaisant rimtų Briuselio abejonių, Lietuva buvo priimta į Europos Sąjungą. Užsienio investicijos ir ekonominis augimas čia atsilieka nuo kaimyninių Baltijos šalių rodiklių, o reformos vykdomos be sistemos.
Tačiau, pažymima straipsnyje, šiuo metu pasirodė du požymiai, leidžiantys manyti, kad padėtis ima gerėti. Pirma, stambiausias pramoninis šalies aktyvas, naftos perdirbimo gamykla „Mažeikių nafta“, buvo perleistas į patikimas rankas – lenkų bendrovei „PKN Orlen“. Taip pasibaigė skandalinga dešimties metų saga apie nevykusius sandorius, mokesčių mokėtojų lėšų išeikvojimą, nežinomybę ir politines rietenas. Antra, visuomenėje, iš visko sprendžiant, baigiasi kantrybė korupcijos atžvilgiu, o teisėsaugos tarnybos vėl ėmėsi uoliau persekioti už tokius nusikaltimus. Štai tokias išvadas galima padaryti iš vieno užpraėjusios savaitės įvykio – kairiųjų koalicinės Vyriausybės žlugimo.
Savo skaitytojams „The Economist“ aiškina, kas įvyko. Darbo partija – populistinė politinė jėga, vadovaujama ruso verslininko Viktoro Uspaskicho, pasitraukė iš ministrų kabineto. Pats V. Uspaskichas pasislėpė Rusijoje. Visa tai įvyko po to, kai į spaudą prasiskverbė informacija apie tai, kad prokuratūra pradėjo tyrimą, kuris remiasi keliais rimtais kaltinimais. Tarp jų – įtarimai, kad partija imdavusi finansinį atlygį už ES paramos skyrimą, kad pažeidusi 2004 m. rinkimų kampanijos finansinius apribojimus ir gavusi pinigų iš Rusijos. Uspaskichas pareiškė, kad neatsako už buhalteriją ir kad kampanija prieš jį yra nukreipta grynai dėl politinių sumetimų.
Pasak redakcijos, didelę nuostabą kelia atakai pasirinktas laikas. Gandai apie Uspaskicho ryšius sklandė ne vienus metus, tačiau valdžia nerodė jokio noro (ar galimybės) pradėti tyrimą. Tą patį galima pasakyti ir apie kitus politinius skandalus, tarp jų ir tą, į kurį buvo įsipainiojęs vieno miesto meras, kurio advokatams pavyko sukliudyti bandymams išsiaiškinti jo verslo praktiką teismo salėje. Vienintele išimtimi tapo 2004 m. įvykęs prezidento Rolando Pakso atstatydinimas. Šį skalpą nulupo lietuvių kontržvalgybininkai – patriotai ir rusofobai. Jų vadas Mečys Laurinkus pranešė parlamentui, kad prezidentas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Tačiau po Pakso pasitraukimo į Lietuvos politinę tikrovę sugrįžo įprasta painiava.
Kai kas mano, kad Uspaskichas nuėjo per toli, rašo „The Economist“. „Lietuvos elitas pakantus korupcijai savam rate, tačiau tai netaikoma pašaliniams“, – pažymėjo vienas apžvalgininkas. Tikroji takoskyra Lietuvos visuomenėje driekiai ne tarp ideologijų, o tarp gerai išsilavinusios buvusios nomenklatūros, kuri valdo tradicines partijas, ir prašalaičių populistų, tokių kaip Paksas ir Uspaskichas.
Kita versija pastaruosius įvykius Lietuvoje sieja su naftos perdirbimo gamyklos pardavimu. Pasimetimas, tvyrantis tarp į Vyriausybę įeinančių politinių partijų, palengvino sandorio Seime patvirtinimą. Tai iš tikro tapo švariu gana purvinos istorijos finalu, teigia žurnalas.
Ir vis dėlto pats optimistiškiausias paaiškinimas yra toks: Lietuva keičiasi į gerąją pusę. Tai patvirtina ir skandalas, kilęs dėl pavogtų egzaminų užduočių. Kaip ir daugelyje kitų pokomunistinių šalių, sukčiavimas mokyklose ir universitetuose čia įprastas dalykas. Tačiau žinia, kad lietuvių kalbos brandos egzamino atsakymai buvo pardavinėjami, sukėlė didelį pasipiktinimą. Centrinės egzaminų komisijos vadovas pažadėjo atsistatydinti, moksleiviai bando bylinėtis su Vyriausybe, o egzaminas buvo perlaikytas.
Ko gero, nebloga mintis būtų surengti politologijos egzaminą suaugusiems, rašo „The Economist“. Žinoma, neaišku, ar visi lietuvių politikai ir valdininkai jį išlaikys, tačiau bet kuriuo atveju jų pažymiai bus tikrai geresni nei per pastaruosius 15 metų.
