Tiesa, abi dukros vis dar įsitraukę į procesą – ne tik testuoja naujus produktus, kol jie pasiekia pirkėjų stalus, bet ir savo mažais pirščiukais klijuoja etiketes ant pakuočių.
„Kavalio virtinių“ įkūrėjas N. Kavaliauskas pasakoja, kad žmonės jau spėjo pamilti jo produkciją, o ir šeimoje sako nepamenantis, kada paskutinį kartą valgė prekybos centre pirktus virtinius – rankų darbo gražuoliai kiekvieną kartą pakutena gomurį.
Imtis verslo paskatino tėvystė
Pats Nedas – šiaulietis, tačiau gyvenimo vėjai nunešė į Alytų, kur gyvena jau dešimtmetį. Ilgus metus dirbęs kelių sektoriuje, išėjęs į tėvystės atostogas vyras nusprendė imtis kažko naujo.
Su žmona svečiuojantis Italijoje, kurią drąsiai galima vadinti makaronų sostine, Nedą sužavėjo netikėtai atrasta makaronų parduotuvėlė.
„Manau, kad gyvenime nebūna, jog atsikėlei vieną rytą ir sugalvojai, kad dabar imsiu ir kažką gaminsiu. Mes viešėjom užsienyje ir matėm makaronų parduotuvę, per langą matėsi, kaip jie gamina. Graži virtina, kaip dabar akyse stovi.
Pamačiau, kaip vyksta pats procesas, pagalvojau, kad galima gražiai, estetiškai pateikti, galima skaniai daryti – paskui viskas susirišo su intencija, kad aš išėjau tėvystės atostogų ir pirmą mėnesį, pasitarėm su žmona, kad galbūt galima kažką sugalvoti ir nuveikti į tą pusę su maistu ir pradėjau ieškoti idėjų – buvo mintys apie kavas, bet tai nesirealizavo, kol priėjom prie rankų darbo virtinukų“, – veiklos gimimo pradžią prisimena N. Kavaliauskas.
Tiesa, patį Nedą ir anksčiau, ir dabar neretai galima išvysti sukantis virtuvėje – jam tai vienas geriausių atsipalaidavimo būdų.
„Šiai dienai jaučiu malonumą ir atsipalaidavimą, kai užsidarau virtuvėje, pasileidžiu gerą muziką ir gaminu bet ką – nuo šeimoj mėgstamų makaronų iki kažko kepamo ar verdamo“, – šypteli pašnekovas.
Svarbiausia kokybė
Susidėliojus mintis ir nusprendus žmones pavaišinti rankų darbo virtiniais, pirmieji ragautojai buvo šeima ir draugai. Taip gimė ir paties vyro kurtas tobulos tešlos receptas, ir įvairiausių skonių įdarai.
Dažniausiai paragavę „Kavalio virtinių“ žmonės grįžta jų vėl ir vėl. Greičiausiai, sužavi kokybė – Nedas tvirtai sako, kad didžiausias tikslas buvo sugriauti virtinių kaip greitai skrandį užpildančio patiekalo vardą:
„Pagrindinė mintis buvo, kad nebūtų taip, kaip prekybos centre, nes mes visi pripratę, liaudyje paplitęs žodis yra koldūnai, aš jo nemėgstu, pas mus yra virtiniai. Koldūnai daugeliui atrodo ne pats kokybiškiausias produktas, greitai paruošiamas ir skirtas užpildyti skrandžiui. Aš iš kitos pusės pasižiūrėjau – norisi maloniai nustebinti, atrasti subtilesnį skonį, ne tik skranduką užpildyti.“
Jau trejus metus gyvuoja N. Kavaliausko įkurtas verslas, bet prisimindamas pradžią vyras atvirauja, kad be auklės pagalbos nebūtų išsivertęs, mat reikėjo ne tik atrasti tinkantį ir patinkantį receptą, bet ir susitvarkyti įvairius dokumentus.
Tautiečių mėgstamiausi – su mėsa
Vos pradėjęs veiklą, Nedas žmonėms pasiūlė ne patį plačiausią gaminių asortimentą, tačiau pasirinko tuos skonius, kurie buvo gan įprasti – virtiniai su kiauliena, taip pat su vištiena. Kiek neįprastai gali pasirodyti virtiniai su varške, tačiau ir šie pirkėjams patiko.
„Man lietuvių virtuvė labai su varške susijusi, bet kaip dabar atsimenu, tarkim, pirktiniai cepelinai būdavo su rūgščia, rūgštį keliančia varške, kartais be druskos. Niekada nesuprasdavau ir nesuprantu, kaip galima cepeliną ar virtinuką daryti tik su varške, prėsko skonio.
Teko pasitelkti mintis iš praeities, startavom su varške-peletrūnu ir varške–šonine, nes aš nuo Kelmės pusės turėjau babą, kuri darydavo cepelinus su varške ir peletrūnu, varške ir mėta arba varške ir šonine. Tai trys įdarai, kurie įsiręžė iš vaikystės“, – prisimindamas šypsosi N. Kavaliauskas.
Dabar asortimentas gerokai išsiplėtęs, lyginant su tuo, kas buvo pradžioje – atsirado ne tik įvairesnių įdarų, tokių kaip rikota su bananais, galima rinktis ir tai, iš kokių miltų gaminama virtinukų tešla – kvietinių, baltos speltos ar viso grūdo miltų su skaidulomis.
„Turime ir kibinus, varškės apkepą, dviejų rūšių varškėtukus ir orkaitėje kepamas spurgas su šokolado gabaliukais bei su sūrio gabaliukais, nelabai mačiau, kad kažkas tokias darytų“, – vardija pašnekovas.
Vis dėlto, lietuvaičiai lieka ištikimi tradicijoms – renkasi virtinius su kiauliena, kurie išlieka patys populiariausi nuo pat veiklos pradžios. Mėgstantys varškę pamėgo virtinius su varške ir peletrūnu.
Kiekvieną gaminį testuoja dukros
Metai bėga ir veikla vis įsibėgėja, tačiau augančios dukros vis dar testuoja kiekvieną produktą ir tik gavus teigiamą jų verdiktą produktas iškeliauja ir pas klientus:
„Kas nuoširdžiausiai pasakys nuomonę apie ką nors? Vaikai nesislėps po kažkokia kauke ir pasakys, kaip yra. Vaikai visą laiką testuoja, mūsų paskutinis produktas yra varškės apkepas, kaip dabar atsimenu, kai startavome, pirštai buvo į apačią, bet ant galo išsigryninom ir pirštai pakilo į viršų. Pasileidi produktą ne iš karto, prie jo reikia pasidarbuoti, paeksperimentuoti ir ištobulinti. Vaikų pagalba priimi galutinį sprendimą, kada jau galima pateikti pirkėjui.“
Be to, mergaitės įsitraukia ir į procesą – kai tik tėčiui pavyksta įkalbinti, dukros klijuoja etiketes ant pakuočių. Įsitraukia ir žmona, tiesa, dažniausiai mintimis ir idėjomis, tačiau tai N. Kavaliauskui itin naudinga – žvilgsnis iš šono paskatina tobulėti.
Šiandien Nedas ne tik užsiima verslu, jau kurį laiką jis grįžo į darbą pagal profesiją – kelių sektorių. Nors žiemą darbotvarkė ne tokia įtempta, tačiau tam, kad pavyktų viską suderinti, reikia įdėti pastangų.
„Nėra lengva, dabar žieminis laikotarpis šiek tiek ramesnis, bet pačiu sezono metu labai sunku, bet ir šuo kariamas pripranta – įsivažiuoji į geležinkelio bėgius ir jauti malonumą, o kai turi atostogų nesupranti, iš kur tiek daug laisvo laiko. Iš kitos pusės, gal tai veža. Žinoma, kaip pas visus yra nuopuolių fizinių ir psichologinių, bet viskas paskui atsistoja į vėžes“, – svarsto pašnekovas.
