Tuomet G. Leonavičius dar buvo berniukas ir emociškai stebėjo savo tėčio, taip pat Gintaro Leonavičiaus, rungtynes LKL.
Tačiau prieš daugiau nei 20 metų tuomečio Panevėžio „Lietkabelio“ trenerio Vidmanto Paškausko ištarti žodžiai buvo priimti kaip iššūkis.
„Jis turėjo tikslą. Jis norėjo žaisti, – apie savo sūnų kalbėjo G. Leonavičius vyresnysis, baigęs krepšininko karjerą vėliau treniravęs Panevėžio ir Kėdainių komandas. – Jam tie žodžiai buvo kaip motyvacija. Jis išgirdęs nepuolė kažko daryti, bet, manau, kad prisimindavo tuos žodžius.“
G. Leonavičius jaunesnysis dabar yra ilgametis LKL krepšininkas, karjerą lygoje pradėjęs gimtajame Panevėžyje ir šiam klubui atstovaujantis penktąjį sezoną.
Profesionaliu krepšininku jis tapti norėjo nuo mažens ir emocingai stebėdavo tėčio žaidimą. Tuomet „Lietkabelio“ pralaimėjimai G. Leonavičiui jaunesniajam reikšdavo ašaras.
„Pernai pamačiau, kaip Mindaugo Lukauskio sūnus po rungtynių verkia, – prisiminė G. Leonavičius jaunesnysis. – Prisiminiau save. Ir man taip būdavo. Pamenu tą žliumbimą, kai pralaimėtojo „Atletui“ (žiūri į tėtį, – Red.)“
„Betsafe-LKL“ šį sezoną pristatė tėvo ir sūnaus Virginijaus ir Edvino Šeškų duetą, jūsų dėmesiui – krepšinio pasaulyje įsitvirtinusi dar viena tėvo ir sūnaus pora iš Panevėžio.
