kiekvienas savo klaidas turi išgyventi pats

visiems, kurie susiduria su šia problema - ir jaunimui, ir jų tėvams siūlau perskaityti knyga "Dažyk juodai" užuot kaltinusa vieni kitus. gal ta knyga kažko pamokys, privers susimąstyti, patars.

gerai, kai viskas baigiasi laimimgai ir tėvai neprikaišios.

Na tikrai pripažinkim 15 ir 19.. nekokia draugystė.

Straipsnis užkabino. Tiesą sakant, visą gyvenimą pavyzdį imu iš tėvų, mat jų požiūris į šeimą, vertybės, meilė vienas kitam bei pagarba man yra tarsi pavyzdys ir siekiamybė. Tiesybę sako, juk vaikai turi būti pranašesni už tėvus, todėl profesine prasme, gyvenime žadu pasiekti daugiau ir žengti didesniais žingsniais laimės link, tačiau tėveliai visada buvo ir bus man didžiausias pavyzdys. Įdomu tai, jog paauglystėje, mes to nesuvokiame ir pykstame ant tėvų, nors jie ir teisūs.. Tačiau supranti tik tuomet, kai protas subręsta ir imi blaiviai vertinti gyvenimą bei įvairias situacijas

Kaip kokie dar tėvai...

tevai dazniausiai buna teisus...

O tėvai dažnai nujaučia....