Priešingai nei įprastos cigaretės, elektroniniai prietaisai nepalieka kvapo, o net mokyklos tualete užklupti rūkantys nepilnamečiai gali pasidalinti prietaisą į kelias dalis ir pedagogai lieka it musę kandę – vaikai tiesiog sako turintys kažkokius jiems priklausančius daiktus, o mokytojai nieko įrodyti negali.
Apie tokius atvejus mokyklų atstovai pasakojo antradienį Vilniaus miesto savivaldybėje surengtuose klausymuose. Diskusijoje dalyvavę tėvų, mokyklų, policijos atstovai, medikai, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) bei savivaldybės specialistai sutartinai pabrėžė, kad draudimai čia nepadės – reikia geresnio švietimo ir prevencijos.
Tapo mada
Antakalnio progimnazijos socialinė pedagogė Edita Sinkevič pasakojo, jog turint konkrečios informacijos apie rūkantį vaiką galima jį patikrinti, tačiau kiek bus iš tos naudos, priklauso nuo daugelio veiksnių.
„Iš pradžių skambiname tėvams, atsiklausiame, ar leidžia patikrinti vaiką. Jei randama kokia elektroninio prietaiso detalė, kviečiami tėvai, surašome aktą ir toliau sakome, ką galime padaryti – galbūt moksleiviui reikia psichologinės ar kitokios pagalbos. Tačiau priverstinai jos siūlyti negalime“, – aiškino ji.
Mokyklos tėvų komiteto nario Vaido Pacausko teigimu, su šia problema susiduria visos šalies mokyklos – tiek pačios geriausios, tiek ir blogiausios.
„Elektroninėms cigaretėms net yra sugalvotas atskiras terminas: ERP – elektroninės rūkymo priemonės. Su tėvais nusprendėme, kad šią problemą reikia išnešti už klasės ribų. Atsirado rūkymo mada, taip moksleiviai nori pademonstruoti savo „kietumą“. Didelė bėda – paauglių psichologinis atsparumas, pasidavimas bendraamžių įtakai“, – kalbėjo jis.
Anot jo, nors dirba psichologai, visuomenės sveikatos centrai, policija, tačiau, sistema iki galo neveikia.
„Prieš tabaką ir rūkymą daromos akcijos, bet ne prieš elektroninius gaminius. Negana to, panašu, kad daugeliui tėvų tai neatrodo problema, nesuvokiama, kad tai nuodinga, kelias į sunkesnių narkotikų vartojimą“, – sakė V. Pacauskas.
Veda į priklausomybę
Anot psichiatro psichoterapeuto Edgaro Čiūro, tai, kad jaunimas rūko, jokia naujiena. Tačiau jis pabrėžė, kad elektroninės cigaretės toli gražu nėra sveikesnis pasirinkimas, kaip yra linkusių teigti.
„Rūkymo tirpaluose nustatomos kancerogeninės medžiagos. Gal jų yra mažiau nei įprastame tabake, tačiau pavojų sveikatai sukelia tokį patį. Elektroninėse cigaretėse yra nikotino, kuris sukelia priklausomybę. Jo dozės gali svyruoti, neretai moksleiviai nikotino gali ir perdozuoti. Dar vienas pavojus – įvairiausi skoniai. Jie taip ir traukia jaunimą rūkyti.
Jis akcentavo, kad priklausomybė nikotinui išsivysto bet kuriuo atveju: „Ji yra stipri ir jos nėra paprasta atsikratyti, gydant taikoma ir pakaitinė nikotino terapija, ir vaistai. Tai – ilgas ir sunkus kelias", – sakė jis.
„Paskanina“ narkotinėmis medžiagomis
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas toksikologas dr. Robertas Badaras pasakojo, kad taip vadinamieji garikliai šiandien vis dažniau naudojami kaip priemonė vartoti naujas psichoaktyviąsias medžiagas.
„Žodžiu, ką aš „pučiu“, yra mano reikalas. Įdėti šalutinę medžiagą į elektroninį prietaisą yra visiškai nesudėtinga. Turėtume į tai aiškiai žiūrėti ne į kaip mažiau žalingą alternatyvą įprastam rūkymui, bet pavojingą medžiagą“, – kalbėjo jis.
NTAKD atstovo Roko Daknio aiškinimu, elektroninių cigarečių reklama yra draudžiama, juos draudžiama parduoti, vartoti, turėti asmenims iki aštuoniolikos metų, yra nustatytas ir nuotolinės prekybos draudimas.
„Tačiau prekyba šiais gaminiais nėra licencijuota, todėl fiziniai asmenys gali lengvai įsigyti ir disponuoti. Dažnai gaminius atsisiunčia iš trečiųjų šalių. Prekybai elektroninėmis cigaretėmis taikomos ekonominės sankcijos. Bet baudas susimoka ir toliau verčiasi komerciškai naudinga veikla“, – sakė jis.
Specialistas pabrėžė, jog nors parduoti gaminius asmenims iki aštuoniolikos metų negalima, labai sudėtinga užfiksuoti patį pardavimo faktą:
„Kalbant apie ūkio subjektus, nėra numatyta galimybės blokuoti tokias svetaines, kur galima įsigyti šių gaminių. Viena prieinamumo ribojimo mažinimo priemonių – akcizai gaminiams, kas jau buvo įgyvendinta.“
Draudimai – ne išeitis
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato prevencijos poskyrio viršininko Jevgenijaus Liepio teigimu, vargu ar nuobaudos įtikins jauną žmogų neberūkyti: „Ne vieną kartą ėmėmės pakankamai griežtų priemonių, gaudėme rūkančius, taikėme nuobaudas, kvietėme tėvus, surašėme protokolus. Daugelio tėvų nestebino, kad jų atžalos rūko ir jie nematė problemos. Taigi padarėme išvadą, kad represinės priemonės neveikia kaip norėtųsi.“
Jis pabrėžė, kad labiausiai reikėtų dirbti prevenciškai: „Šeimą mažiausiai galime veikti, bet tą galime daryti mokykloje, kur vaikas praleidžia daug laiko.“
Visos šeimos problema
Specialistai pabrėžė, kad vykdoma tinkama prevencija padeda sumažinti rūkančiųjų skaičių. Taip pat labai svarbios tėvų nuostatos rūkymo atžvilgiu. Tačiau diskusijos dalyviai pastebėjo, kad šiandien tėvai su vaikais prarado ryšį, nesugeba ar nenori paaiškinti rūkalų žalos, ne visi žino ir nori žinoti, kuo užsiima jų vaikai.
Psichiatras E. Čiūras atkreipė dėmesį, kad čia įsijungia ir užimtumo klausimas: „Su jaunimu reikia daug dirbti. Mokyklos turi aktyviai įsitraukti – turi būti aiškūs ženklai, kurie kalba apie rūkymo žalą, sveikos gyvensenos propagavimas. Labai svarbu, ką perduoda tėvai. Neretai, kai yra problemų, tenka gydytis visai šeimai.“
Savo ruožtu Antakalnio progimnazijos socialinės pedagogės pastebėjo, kad prevencinės programos yra suplanuotos taip, kad dalys apie psichoaktyvias medžiagas dėstomos vyresnėse klasėse: „Tačiau apie tai kalbėti su aštuntokais šiandien jau per vėlu, nes mokiniai jau būna įnikę į rūkymą, rūkyti pradeda dar vienuolikamečiai.“
Specialistės pridūrė, kad su mokiniais apie rūkymą ir jo žalą kalbama dar 5-oje klasėje, yra organizuojamos paskaitos su bendruomenės pareigūnais.
Rūko dešimtadalis
Pernai atliktas mokinių sveikatos ir gyvensenos tyrimas parodė, kad 38 procentai moksleivių yra bandę rūkyti, o per paskutinį mėnesį jas vartojo 18 procentų.
Penktokų vartojo 5, septintokų – 18, devintokų – 31 procentas. Iš apklaustųjų dešimt procentų kasdien rūkė elektronines cigaretes, bendroje populiacijoje tai sudarė vieną procentą.
