Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo pristatytos trys projekto „Lyderių laikas 2“ išleistos trumpos švietimo politikos analizės: „Lyderystės kompetencija: Kam? Kodėl? Kaip?“, „Švietimo konsultavimas: fikcija ar tikrovė?“ bei „Kiek lyderystės surasta Lietuvos mokyklose?“.
Lyderystė lemia daugelio mokyklos sričių sėkmę
„Šiais laikais mokyklų lyderystė labiau nei bet kada paremta informacija ir įrodymais, labiau sutelkta į bendradarbiavimą, intensyvi, įvairiapusė, grindžiama atsakomybe ir teikianti pasitenkinimą, vis daugiau dėmesio skiriama lyderystės gebėjimų ugdymui“, – pristatydama leidinį „Kiek lyderystės surasta Lietuvos mokyklose?“ tyrėjų ir rengėjų išvadomis pasidalino dr. Rita Dukynaitė, Švietimo ir mokslo ministerijos Strateginių programų biuro vedėjo pavaduotoja.
2009 m. Lietuvoje atliktas Lietuvos mokyklų valdymo Efektyvumo tyrimas atskleidė, kad mokyklų savarankiškumo didinimas, valdymo struktūros liberalizavimas, karjeros galimybių mokykloje bei mokyklų finansinio savarankiškumo didinimas – tai prielaidos lyderystės mokykloje raiškai.
Kalbant apie vaikus, kaip augančius lyderius, 2011 m. atliktas „Longitudinis lyderystės raiškos švietime tyrimas“ parodė, kad tėvai yra didžiausi lyderystės raiškos laidininkai, tačiau mokytojų gebėjimas bendradarbiauti su tėvų bendruomene, tarpusavio sutelktumas sudaro galimybes būti visaverčiais sprendimų priėmimo dalyviais ir lyderiais.
Šiandien lyderystė mokykloje užima reikšmingą vietą
„Mokyklų vadovai turi būti lyderiai, kurie kuria pozityvią mokyklos kultūrą, skatina mokytis, tobulėti. Vien tik gerai išmanyti administracinę veiklą nebeužtenka, šiandien mokyklos vadovai turi turėti aiškią mokyklos viziją, skatinti intelektualiai tobulėti, gebėti ir puoselėti bendradarbiavimo kultūrą, galvoti apie pokyčius, kurie skatintų mokyklos pozityvią veiklą“, – sakė analizės „Lyderystės kompetencija: Kam? Kodėl? Kaip?“ autorė Jolanta Navickaitė, Švietimo ir mokslo ministerijos Akademinio mobilumo ir tęstinio mokymo skyriaus vyresnioji specialistė, Kauno technologijos universiteto socialinių mokslų doktorantė.
Analizėje teigiama, kad mokyklos vadovas, mokytojai, tėvai ir mokiniai yra pagrindiniai ugdymo proceso dalyviai. Jeigu jie veikia išvien, jie sukuria lyderių komandą, kuri yra itin galinga jėga mokykloje.
Švietimo konsultavimo paskirtis – didinti švietimo bendruomenės savarankiškumą ir skatinti iniciatyvas
Projekto „Lyderių laikas“ tyrimo duomenimis, nors švietimo konsultantų pasiūla švietime yra didelė, tačiau konsultavimo paslaugų infrastruktūra nėra išplėtota. Šiandien trūkstant kokybiškų švietimo paslaugų, projekto „Lyderių laikas“ pagrindinė idėja ir tikslas – suformuoti paramos švietimo lyderiams infrastruktūros pagrindus, kurių svarbią dalį sudaro konsultacinės paslaugos ir jų prieinamumas.
„Iki šiol neegzistavo konsultacinių paslaugų vieninga sistema, o konsultantai yra tarsi pažirę švietimo „lauke“. Pati mokykla turi juos susirasti arba jai yra pasiūloma, o siūloma yra tikrai daug. Tad sistemiškos infrastruktūros nebuvimas išsklaido pastangas, kurios buvo kuriamos per daugelį projektų. Tačiau „Lyderių laiko“ antrame etape sisteminiai švietimo konsultavimo elementai jau yra užčiuopiami“, - pristatydama leidinį „Švietimo konsultavimas: fikcija ar tikrovė?“ savo įžvalgomis dalijosi dr. Rasa Smaliukienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedros docentė.
Atlikti tyrimai ir kitų šalių švietimo konsultavimo patirties apžvalga, taip pat teorijų analizė leidžia daryti išvadą, kad egzistuoja du esminiai efektyviam švietimo konsultavimui itin svarbūs aspektai – pasitikėjimo kultūra ir sistemingas, ilgalaikis veiklos plėtojimas.
„Švietimo konsultavimas gali plėtotis ant stipraus vertybinio pagrindo ir tas vertybinis pagrindas turi pereiti visus valstybėje švietimo sistemoje esančius lygmenis. Tam yra reikalingi aiškiai suformuluoti ilgalaikiai prioritetai, nuoseklus jų įgyvendinimas, taip pat labai svarbus yra ir projektų tęstinumas.“ – sakė dr. Rasa Smaliukiene.
