Visa ką čia palietė,teko patirti.Gavau fizinių bausmių,bet nedaug.Ir ant savo mamos nepykstu,suprantu,manau,jeigu būtų labai rimtai pasikalbėjus su manim,kai nusižengiau,būtų ir tai padėję.Tėvas elgdavosi nelogiškai,diržo griebdavosi daugiausia išgėręs,,auklėjimu,, užsiimdavo.Mama tada gindavo,neleido.Aš nežinau,ar man padėjo būti,,geresnei,, fizinis smurtas,bet tėvo elgesio atveju aš jo nekenčiau,o jis sakydavo-nežiūrėk taip akis išvertus.Matomai,akyse ryškiai atsispindėjo mano jausmai.Labai pykau,nes jis mamą taip pat skriaudė,daugeliu atvejų man buvo viskas nesuvokiama.Norėjau greičiau suaugti ir išeiti iš namų.Taip ir padariau.Anksti pradėjau dirbti ir kartu mokytis.Mamai tėvas sugadino sveikatą,ir po atvejo,kai vos nenužudė,mama pagaliau paliko tuos namus.Deja,aš nebuvau tobula motina,dėl to labai gailiuosi,ir iki šiol jaučiu didelę kaltę.Daug faktorių lėmė mano elgesį,bet būčiau laiminga,jeigu praeitis sugrįžtų.Dėčiau visas pastangas,kad ranka nepakiltų prieš vaiką,nesvarbu,kas bebūtų įvykę.Šiais laikais tikrai yra daug pagalbos įvairiapusės,kad tėvai susigaudytų,kaip situaciją išspręsti psichologiškai ,,pasikauščius,, diplomatiniu keliu.Vistiek niekad nepamiršiu savo klaidų,nes jas primena suaugę mano vaikai,nors sako,kad atleido.Deja,jie irgi pakelia ranką...

Vaiku musti negalima ir taskas. As nesuprantu kokios dar gali buti diskusijos siuo klausimu. Del vaiku atemimo is seimos, tai ryskiai yra perlenkiama. Mes visi darome klaidu augindami vaikus, pirmiausia vaikus reikia myleti ir nebus problem.

Perlenkta lazda apie vaikų mušimą. Senoliai sakė :mylėk vaiką kaip dūšią ,o krėsk kaip grūšę. Kai kurie vaikai žodžio nesupranta ir negirdi ,o supratimas ir protas ateina per užpakalį ar beržinę košę. Visur turi būti tam tikra pusiausvyra gamtoje.