Štai taip pasenusios knygos utilizuojamos užsienyje. Ši literatūra jau surūšiuota ir į popieriaus smulkintuvus pakliūva tik tos knygos, kurių niekam nereikia. Mat senų knygų pardavėjai ar kolekcininkai jau būna jas surūšiavę, ir kas vertingesnio – atsirinkę. Lietuvoje knygos perdirbamos panašiai. Tačiau skirtingai nei užsienyje, bent jau taip mano bukinistas Jonas, jų įsigyti iš, pavyzdžiui, viešųjų bibliotekų – neįmanoma.
Tokiai nuomonei pritartų į biblioteką dažnokai užsukantys vyresnės kartos atstovai. Jie sako, kad knygų utilizavimas – nusikaltimas. O štai vilnietė Zofija ir iš viso sako, kad senos knygos turi tapti prieinamomis skaitytojams bei knygų perpardavinėtojams.
Tačiau bibliotekininkai mano kitaip. Baigusi savo gyvenimą knygą turi keliauti į makulatūrą. Vilniaus viešosios bibliotekos vadovė Rima Gražienė aiškina, kad gerų knygų niekas utilizuoti neatiduoda.
Verslininkai laikosi savo, jeigu šalies bibliotekos norėtų, rengtų išpardavimus, kaip užsienyje, kur verslininkai net plaukus vienas kitam nuo galvos rauna dėl geresnės ir labiau ieškomos senesnio leidimo nuvartytos bibliotekinės knygos. Tuo metu Lietuvoje to daryti tiesiog nenorima. Bibliotekos atkerta.
Tiesa, priduria bibliotekos atstovė, nusipirkti tokių knygų iš bibliotekos įmanoma. Tačiau - neapsimoka. Reikia ir knygą įkainoti, ir rengti nurašymo aktus, nurodyti seną kainą ir tuoj paskelbti naują. Tai ilgas esą ilgas ir daug pastangų reikalaujantis procesas, iš kurio esą jokios naudos. O nurašomos jau visiškai nusidėvėjusios knygos.
Jeigu knyga storais viršeliais, tai į makulatūrą jį gali pakliūti tik po dešimties metų. Tačiau jeigu plonu viršeliu ir labai skaitoma, nebetinkama ji tampa jau ir po dviejų metų.
Plačiau apie TV3 reportaže