„Mes, lietuviai, visada atminsime Šventojo Sosto ir Katalikų Bažnyčios kertinį indėlį į Lietuvos valstybingumo raidą, paramą šalies nepriklausomybei bei pasirinktam europiniam raidos keliui“, – ketvirtadienį išplatintame Lietuvos ir Šventojo Sosto diplomatinių santykių 100-mečio proga skirtame sveikinime sakė šalies vadovas.
„Šiuo metu blogio jėgos vėl bando sugriauti ant tūkstantmečių civilizacinių pamatų pastatytą Europos vienybę. Todėl dar reikšmingesnis tampa Katalikų Bažnyčios ir Šventojo Sosto vaidmuo, telkiant tautas ir puoselėjant žmonijos sambūvio pamatus“, – kalbėjo G. Nausėda.
Nors popiežius Pranciškus yra pasmerkęs Rusijos invaziją Ukrainoje, jis stengėsi palikti atviras duris dialogui su Maskva, susilaikydamas nuo Rusijos, prezidento Vladimiro Putino ar Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovo Kirilo pasmerkimo. Tokią poziciją ne kartą yra kritikavęs Kyjivas.
Pontifikas palio pradžioje pareiškė apgailestaujantis dėl Rusijos įvykdytos Ukrainos teritorijos aneksijos ir paragino Rusijos prezidentą „sustabdyti šią smurto ir mirties spiralę“, o Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį – „būti atvirą rimtiems pasiūlymams dėl taikos“.
Tai buvo pirmas kartas nuo Maskvos invazijos pradžios vasario 24 dieną, kai argentinietis popiežius savo kalboje tiesiogiai kreipėsi į Rusijos vadovą.
„Negrįžtamai susiejo“
Pasak G. Nausėdos, Lietuvos ir Šventojo Sosto santykių šimtmetis „išskirtinis savo dvasiniu, kultūriniu, tapatybiniu krūviu“.
„Prieš 100 metų oficialiai atkurti Lietuvos valstybės ir Šventojo Sosto santykiai dar kartą patvirtino gilias šaknis turintį ryšį, kuriame atsispindi visa Lietuvos valstybės ir jos žmonių istorija“, – kalbėjo prezidentas.
„Lietuvos krikštas XIV amžiaus pabaigoje negrįžtamai susiejo mūsų šalį su Šventuoju Sostu, kaip Vakarų civilizacijos, o kartu ir geopolitinės erdvės, vertybine ašimi“, – sakė šalies vadovas.
„Nuo to laiko esame ištikimi savo istoriniam pasirinkimui, kuris mums atnešė tvirtą tikėjimą ir įkvėpė stiprybės išbandymų metais“, – pridūrė jis.
Pasak G. Nausėdos, net ir sovietinės okupacijos metais kunigai atliko išskirtinį vaidmenį visuomenės gyvenime, o kartu ir tautinio atgimimo procese.
„Lietuvos žmonėms kenčiant svetimųjų priespaudą, Bažnyčia išliko tais dvasiniais namais, kuriuose kiekvienas galėjo rasti atilsį ir paguodą. Katalikų dvasininkai drąsiai tęsė sielovadinę veiklą, rizikavo savo asmeniniu saugumu, kad išgelbėtų artimą savo“, – sakė jis.
Prezidento teigimu, unikaliu reiškiniu sovietinės okupacijos metais tapo „net 17 metų pogrindyje leista Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“.
