Padegimai, apipylus degiais skysčiais, suniokoti kieme stovintys automobiliai, išdaužyti langai, peiliais ir net pjūklais gąsdinami savi ir svetimi vaikai... Taip kasdien priversti gyventi Šilutėje, Stoties gatvėje, gyvenantys žmonės.
Jų pasakojimo klausaisi it siaubo filmo ištraukų ir nepajėgi atsistebėti pirmiausia dėl to, kad jie dar gali apie kaimyno išpuolius pasakoti ramiai, o antra - mūsų teisėsaugos sistemos bejėgiškumu...
Per 4 metus - padegimai ir išpuoliai
Butą minėtame name jauna pora įsigijo prieš kelis metus. Sako svajoję, kaip sutvarkys aplinką, kaip gražiame kieme žais jų vaikai ir iš globos namų paimti našlaičiai. Ir nė neįtarė, kad tą svajonėse susikurtą rojų taip lengvai sujauks vienas vienintelis kaimynas Ovidijus A.
Naujieji kaimynai jam neužkliuvo tik pirmuosius metus: kai remontavo ne tik savo butą, bet ir viso namo komunikacijas. O vėliau prasidėjo pragaras. Dabar naujakuriai ir patys nebegali tiksliai pasakyti, kiek kartų per tuos bene 4 metus kvietė pareigūnus, kiek prirašė pareiškimų. Jie nepajėgia išvardyti ir visų kaimyno išpuolių: degiu skysčiu apipylė II aukšto sienas ir laiptus, kitąkart, vos įžengę į laiptinę, pajuto acetono kvapą, o kaimyną Ovidijų pagavo bebrėžiantį degtuką, trečią kartą stebėtinai pasisekė - spėjo užgesinti beįsiplieskiančias liepsnas prie savo durų, kartą Ovidijus pas juos užėjo persirėžęs pilvą ir reikalavo peilio neva „galutinai „prisipjauti“, įpuldavo į butą su pjūklu rankose, grasindamas „visus išpjauti“...
Vaikai išvežti, nosis sulaužyta
Jaunos šeimos tėvas Mindaugas neslepia, kad ne kartą Ovidijų prie grindų prispaudęs laikė, kol iškviesti pareigūnai atvažiavo. Šie jį išsiveždavo, bet jau kitą rytą paleisdavo. O priešpiet girtutėlis pasiekęs namus, Ovidijus A. iš naujo imdavosi „terorizmo“ prieš kaimynus...
Nors prirašytos krūvos pareiškimų policijai, nors pareigūnai ne kartą važiavo tramdyti Ovidijaus A., situacija nesikeičia. Tiksliau keičiasi, bet tik į blogąją pusę.
Terorizuojama šeima ne be pagrindo baiminasi dėl mažamečių vaikų sveikatos. Iš vaikų globos namų paimtai globotinei, kuriai troško parodyti, kad galima gyventi gražiai, jauna šeima begali parodyti tik girto kaimyno išpuolius. Vyresnįjį sunkiai sergantį savo sūnų jau teko išvežti kuriam laikui pas močiutę, kad bent trumpam atgautų ramybę, dukra net pusvalandžiui bijo viena pasilikti namuose, nes niekada nežino, kada kaimynas „imsis jų langų“...
Paskutinį kartą langai užkliuvo gruodžio 6-ąją - išbarškino visus iki vieno. Šeimininkas pasakoja išėjęs į lauką kalbėtis su girtu kaimynu, bet tas išėjimas jam brangiai atsiėjo - iškūlęs langus girtuoklis puolė Mindaugą ir taip smogė už save gerokai tvirtesniam vyrui, kad šiam lūžo nosis...
Bijo keltis į savo namus
Dar dvi šiame name butus turinčios ir šiuo metu juos besiremontuojančios moterys Marytė ir Genutė neslėpė baimės, kaip reikės gyventi persikėlus į savo namus. Nuo Ovidijaus A. daug kartų kentėjo p.Marytės mama - šis ir senolės duris iškeldavo, ir jos šaldytuvą ištuštindavo. Moterims irgi yra tekę ne kartą kviesti policiją, ne kartą ir geruoju su aršiu kaimynu kalbėtis bandė. Jos piktinasi, kad kaimynas savavališkai užėmė bendrą koridorių, kad sandėliukuose nebelieka nei statybinių medžiagų, nei uogų.
Ovidijus A., pasak kaimynų, su sugyventine pats augina du mažamečius vaikus, jo moteriai jau atimtos motinystės teisės keliems vaikams. Dabar sugyventinių šeimoje auga 2 mažamečiai vaikai, kuriuos Ovidijus A. ne kartą gąsdino, ne kartą kaimynams, patiems nukentėjusiems nuo Ovidijaus A. agresijos, teko jo vaikus priglausti...
Įstatymai neleidžia ilgiau sulaikyti
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad viena byla dėl vieno namų padegimo jau šiaip ne taip pasiekė teismą, ji bus nagrinėjama sausio 7 d. O visi kiti mūsų pašnekovų ir jų kaimynų pareiškimai ramiai atgula į policijos ir prokuratūros pareigūnų stalčius. Kaimynai prašo „teroristą“ sulaikyti bent iki teismo dienos, bet girdi tik pareigūnų pavirkavimus, kad nėra įstatymo, leidžiančio jį sulaikyti ilgiau nei dviem paroms.
Apylinkės inspektorius Artūras Silius buvo atviras - tokio įstatymo, kuris leistų už chuliganizmą žmogų iš karto izoliuoti ilgesniam laikui, tikrai nėra, o įstatymus kuria ne pareigūnai - tam mes visi išlaikome būrį įstatymų leidėjų.
Tiesa, po paskutinio langų daužymo tikėtasi Ovidijų A. valdiškos duonos valgyti pasodinti ilgiau. Anot A.Siliaus, jau būtų buvę lengviau, nes prie bylos būtų pridėti ir ankstesni pareiškimai. Bet kaimynų „gudriu durniumi“ vadinamas „teroristas“ gudriai ir pasielgė - jau kitą dieną po išpuolio atgulė į Švėkšnos psichiatrijos ligoninę. A.Silius patikino, kad vyras tikrai yra pakaltinamas ir pažadėjo aiškintis, kas jam padėjo taip greit atsidurti gydymo įstaigoje.
„Ir vėl rinksim medžiagą dėl viešosios tvarkos pažeidimo, o kai jis išeis iš ligoninės, kreipsimės į teismą dėl kardomosios priemonės paskyrimo. Dabar jau bus lengviau, nes viena byla pagaliau pasiekė teismą“, - sakė inspektorius.
Nuo 1998 m. šią apylinkę kuruojantis A.Silius pripažįsta, kad šio namo gyventojų problemos jam gerai žinomos ir situaciją pavadino „baisia“. Tiesa, pats Ovidijus A. tikina inspektorių, kad tai kaimynai dėl visko kalti ir tai jie neleidžiantys jam „ramiai gyventi“...
Domėsis vaikų saugumu
Kad Ovidijaus A. agresiją kenčia jo ir kaimynų mažamečiai vaikai, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Indra Pranaitienė sužinojo ketvirtadienį vakare, kai apie tai pranešė jaunieji Ovidijaus A. kaimynai.
I.Pranaitienė stebisi, kad iki šiol nė karto negavo informacijos iš policijos apie šiose šeimose augančių vaikų gyvenimo sąlygas. „Reikia aiškintis, ar paties Ovidijaus A. vaikai saugūs? Čia jau reikia ginti viešąjį interesą, o tai daryti privalo prokuratūra. Kreipsimės ir į policiją, kad imtųsi konkrečių veiksmų, ir į Psichikos sveikatos centrą“, - sakė vedėja.
Ji pažadėjo, kad skyrius domėsis situacija Ovidijaus A. šeimoje, nes jei su pjūklais gainiojami suaugę kaimynai, tai kas tada dedasi pačių šeimoje?..
Vilija Budrikienė
