Dvigubo teroro akto Norvegijoje sumanytojas ir vykdytojas Andersas Beringas Breivikas ateinantį mėnesį praleis Ilos griežtojo režimo kalėjime, įkurtame buvusioje nacių koncentracijos stovykloje Berumo miestelyje.
Anksčiau manyta ekstremistą įkalinti kitame – Ringeriko – kalėjime, tačiau laiku susigriebta, jog iš jo atsiveria vaizdas į Utojos salą, kur 32 metų norvegas šaltakraujiškai nušovė 68 žmones.
Maitina ir dar pinigus moka
Balsas.lt jau rašė apie neįprastą sutapimą: Ilos vienutėje dar neseniai sėdėjo kitas ekstremistas – rusas neonacis Viačeslavas Dacikas, įkliuvęs Norvegijoje su nelegaliu ginklu. Šis veikėjas, tėvynėje žinomas Raudonplaukio Tarzano pravarde, pasakojo kalėjime gyvenantis „kaip kurorte“. Vienintelis Ilos trūkumas, neonacio nuomone, tas, kad ten „maitina vienais sumuštiniais“ ir per televiziją rodo tik norvegiškus kanalus. Bet viską galima pakęsti, kai už dieną, praleistą izoliatoriuje, tau moka 140 kronų, arba maždaug 20 eurų dienpinigius. „Šokoladas čia sėdėti! – girdavosi draugams Tarzanas. – Maistas kaip restorane, sportuoju sau, tik, va, antrą dieną iš eilės mergina mane badmintone įveikia!“
Kol Norvegijos skerdikas leidžia dienas vienutėje buvusioje koncentracijos stovykloje, žurnalistai stengiasi it po mozaikos gabalėlį sudėlioti A. B. Breiviko gyvenimą prieš liepos 22-osios žudynes.
Apsilankiusieji jo nuomotame ūkyje ant Liopšoeno ežero kranto tvirtina, jog ta vieta „šiurpi, kaip ir jos šeimininkas“.
Prastos reputacijos vieta
Pačiam A. B. Breivikui nebent po 30 metų pavyks vėl apsilankyti toje vietoje, kur jis taip ilgai ir kruopščiai kūrė kruvino susidorojimo su savo tautiečiais planus. Tačiau Voltua ūkis, ir taip turėjęs nekokią reputaciją, dabar jau taps žinomas visam pasauliui.
Tą XVIII a. įkurtą ūkį A. B. Breivikas išsinuomojo balandį už 15 tūkst. kronų (2,8 tūkst. JAV dolerių) per mėnesį. Už du hektarus žemės, du gyvenamuosius pastatus – pagrindinį 136 kvadratinių metrų ploto namą ir nediduką svečių namelį, rūsį ir du ūkinius pastatus, mokėjo gana daug net Norvegijos standartais, tačiau A. B. Breivikas pinigų negailėjo. Labai jau jam patiko vieta: įkalnėje, atokiau nuo kaimynų ūkių, iš vienos pusės – medžiais apsodintas kelias, iš kitos – ežeras.
Tame ežere, kaip išsiaiškino žurnalistai, tiesiai prieš daržinę, kurioje eksdiplomato sūnus ruošė sprogmenis, yra salelė, labai panaši į Utojos, tik mažesnė.
Kaimynai A. B. Breiviką laikė gana maloniu, tik šiek tiek uždaru žmogumi ir keistuoliu, nes užsimanė gyventi tokios prastos reputacijos vietoje. Mat idiliška Voltua aplinka slepia tamsią ir dar neseną praeitį: ūkyje yra glaudęsi gangsteriai ir narkotikų prekeiviai, 2004-aisiais policija čia likvidavo milžinišką marihuanos plantaciją. Tačiau ta septynerių metų senumo istorija buvo akimirksniu pamiršta, kai pareigūnai, po išpuolių Osle ir Utojos saloje krėtę ūkį, už jo vartų rado didžiulius baltus maišus mineralinių trąšų, A. B. Breiviko naudotų bombai gaminti. Nors Norvegijos teisėsaugininkai neatskleidžia, kiek ir ko rado, žiniasklaida tvirtina iš kriminalistų sužinojusi, jog chemikalų likučių su kaupu pakaktų dar vienam sprogimui po šalies vyriausybės langais.
Skundė, bet niekas nesiklausė
Kaimynystėje gyvenantiems ūkininkams A. B. Breivikas, pasirodo, dūmė akis kalbomis, kaip jis nuomojamoje žemėje augins kopūstus ir šakniavaisius. Tad šie būsimą „kopūstų karalių“ – tylų ir mandagų – priėmė palankiai. „Jis pats atėjo prisistatyti, padavė ranką, – dabar žurnalistams pasakoja buvusi ekstremisto kaimynė Anė Peterson. – Rankos paspaudimas buvo tvirtas, vyriškas.“
Tik tenykščiam gyventojui Svenui Meldesenui 32-ejų atėjūnas iš karto nepatiko. Jam matytis su A. B. Breiviku teko dažniau nei kitiems: pagal sutartį su ankstesniu ūkio savininku, leidžiančią šiose valdose ruošti šieną savo reikmėms, S. Meldesenas galėdavo bet kada ateiti į kaimyno kiemą.
Kartą A. B. Breivikas pasigyrė S. Meldesenui parašęs knygą anglų kalba. Omenyje jis turėjo savo liūdnai pagarsėjusį 1 500 puslapių manifestą, kurį išplatino internete ir kuriame kuo nuodugniausiai aprašė pasiruošimus teroro aktams.
S. Meldesenas progai pasitaikius paskaitinėjo tą „knygą“ ir nusprendė, jog tai absurdas, galintis sudominti nebent psichiatrus.
Įtarimų vyrui kėlė ir tai, jog A. B. Breivikas niekada nepakviesdavo jo į namus, o išėjęs iš ūkinio pastato būtinai užrakindavo duris. Tad kai kaimynas vieną dieną paprastą lango stiklą pakeitė matiniu, S. Meldesenas paskambino policijai.
Aišku, naudos iš to nebuvo jokios: liberalioji Norvegijos policija informavo pilietį, kad įstatyti neperregimą stiklą lange – ne nusikaltimas.
Dar kartą į pareigūnus dėl A. B. Breiviko buvo kreipęsis jau kitas kaimynas, 87 metų Peras Riurigenas. Senukui pasirodė keista, kad jaunas vyras bando kažkuo apklijuoti savo furgoną „Fiat“. Liepos 20-ąją, likus dviem dienoms iki išpuolių, P. Riurigenas sulaukė pareigūnų atsakymo: furgonas jo, ką nori, tegul klijuoja.
Teroristas iš motinos pensijos
Nors ir vadinamas verslininku, A. B. Breivikas nebuvo turtuolis. 2006 metais jo pajamų deklaracijoje puikavosi vieni nuliai. 2007-aisiais norvegas jau deklaravo kuklią sumą – 5 223 kronas (pragyvenimo minimumas Norvegijoje yra 300 tūkst. kronų per metus). Tačiau grafoje „Santaupos“ netikėtai atsirado daugiau kaip 600 tūkst. kronų – galbūt palikimas, galbūt kreditas. Bet kuriuo atveju, 2008-aisiais A. B. Breiviko santaupos sumažėjo perpus, o 2009 metais jo pajamų deklaracijoje vėl buvo vieni nuliai.
Taigi iš ko gyveno būsimas teroristas, neaišku. Vienintelis jam prieinamas pajamų šaltinis buvo motinos, gyvenančios gana brangiame Oslo rajone, pensija. Nepatvirtintomis žiniomis, moteris serga, o Norvegijos valdžia tokiais atvejais negaili pinigų išmokoms.
Prieš išvažiuodamas į ūkį A. B. Breivikas gyveno su motina. Dabar ji saugoma kiaurą parą baiminantis, kad su Norvegijos skerdiką pagimdžiusia moterimi gali būti susidorota.
