Jonas Valatka, Lietuvos socialdemokratų sąjungos valdybos narys
Žiniasklaida mirga pranešimais – Rusijos premjeras sutiko, kad trečio energetikos paketo reikalavimai – tai tik Lietuvos reikalas. Kai kurie Rusijos portalai išskirtinai kategoriški – D. Medvedevas kapituliavo prieš Lietuvą. Pergalės prieš „Gazpromą“ atgarsiai jaučiasi ir Lietuvoje.
Mūsų nuomone, labai ankstyvas džiaugsmas. Nereikia manyti, kad Rusijos premjeras, pats ilgą laiką buvęs „Gazpromo“ vienu iš vadovų, nežino ką daro. Kol kas nieko kas tikrai būtų naudinga Lietuvai neįvyko. Galbūt galima teigti, kad procesas pajudėjo. Ir nieko daugiau. Mūsų valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) patvirtino akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ paruoštas veiklos atskyrimo sąlygas, pagal kurias bus sukurta tokios pačios teisinės formos nauja bendrovė AB „Amber Grid“, kuri užsiims dujų perdavimo veikla. Visiems akcininkams naujos bendrovės ir po atskyrimo veiklą tęsiančios bendrovės akcijos paskirstomos proporcingai jų dalims, esančioms AB „Lietuvos dujos“ įstatiniame kapitale. Tai reiškia, kad, nors trečiojo energetikos paketo esminis reikalavimas imperatyviai numato perdavimo veiklos atskyrimą taip, kad būtų atskirta nuosavybė ir veiklos valdymas, galimai nieko panašaus neįvyks. Viso dujų ūkio valdymas pasiliks esamų akcininkų rankose, bet jau dviejose bendrovėse. Tiesa, VKEKK reikalavimuose numatyta, kad galutinis atskyrimo terminas 2014 m. spalio mėn. 31 d. Iki šios datos turėtų būti priimti ir „Amber Grid“ kontrolės atskyrimo būdai, tačiau niekas negali „Gazpromui“ uždrausti įkurti valdymo įmonę, jai perduoti savo valdomas akcijas ir užsitikrinti savo įtaką atskirtoje bendrovėje. Galimi ir kiti scenarijai tam pačiam tikslui pasiekti. Taigi, joks griežtas veiklos atskyrimas nevyksta ir tai ko gero tenkina „Gazpromą“.
Tikrai radikalus ir naudingiausias Lietuvai sprendimas būtų perdavimo veiklos suvalstybinimas, bet matyt konservatorių ir liberalų vyriausybės, kuri kaip velnias kryžiaus bijojo valstybinio valdymo, planuose to nebuvo. Neatrodo, kad ir naujoji koalicinė vyriausybė ką nors čia ruoštųsi keisti. Abi tariamai konfliktuojančios pusės – Lietuvos valdžia ir „Gazpromas“ liks patenkintos, nors perdavimo kainų kontrolė tikriausiai liks dabar esančių akcininkų, o gal tik „Gazpromo“ rankose.
Alternatyva „Gazpromo“ tiekiamoms dujoms turėtų būti statomas suskystintų gamtinių dujų terminalas (SGD), tačiau ir čia konservatoriai bei liberalai, reglamentuodami būsimą terminalo veiklą, padirbėjo iš peties. Kadangi terminalas monopolinis, valstybės valdoma institucija viešų konkursų tvarka pačia palankiausia kaina galėtų pirkti dujas ir parduoti vartotojams. Labai paprasta ir visiems suprantama schema. Konservatorių ir liberalų vyriausybė nusprendė kitaip. Nors terminalas dar tik planuose, baigianti savo kadenciją vyriausybė labai skubėdama savo nutarimais patvirtino suskystintų gamtinių dujų, atgabenamų į suskystintų gamtinių dujų terminalą, pirkimo tvarkos aprašą ir gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašą. Dokumentai ruošti labai skubiai, matyt bijant, kad naujoji vyriausybė gali spręsti kitaip. Derinimo procese, kaip viena iš suinteresuotų šalių, šalia Ūkio ministerijos dalyvavo ir Laisvosios rinkos institutas teikdamas savo pastabas. Nesileidžiant į smulkesnį dokumentų nagrinėjimą, galima matyti tikslą – per vieną monopolinį terminalą sukurti konkurencinės rinkos santykius. Akivaizdu, kad to padaryti nepavyks. Turime blogą pavyzdį elektros energijos sektoriuje, kur tarpsta realiai nieko negaminantys, taip vadinami, nepriklausomi tiekėjai. Nors tokia tvarka vadinama konkurencine rinka, ką neseniai pareiškė ir naujasis energetikos ministras, vartotojas energijos mažesne kaina negauna.
Atrodo tas pats laukia ir dujų sektoriaus. VKEKK jau išdavė dujų tiekimo licencijas devyniolikai įmonių. Nors realūs tiekėjai galėtų būti tik du – terminalas, perkantis suskystintas dujas konkursine tvarka, ir „Lietuvos dujos“, parduodančios „Gazpromo“ dujas. Tačiau licencijas turi ir tokios įmonės, kurios turi tik vieną darbuotoją. Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašas numato du diversifikavimo užtikrinimo laikotarpius netgi iki 2024 m. pabaigos. Aprašas numato reikalavimą 60% terminalo pajėgumų iki 2013 m. kovo 31 d. paskirstyti tiekimo įmonėms. Ir ne trumpesniam kaip 5 m. laikotarpiui.
Taigi, beveik viskas pasidalinta – dirbama įtemptai, bet tikrai ne vartotojų naudai. Prezidentūros atstovų teiginiai, kad dujų ūkyje daug „tamsos“ tikrai turi pagrindo. Bet kol kas nei Prezidentūra, nei naujoji Vyriausybė nedaro nieko, kad tos “tamsos“ neliktų. Prezidentės patarėjo N.Udrėno teiginiai, jog pradėjus veikti terminalui dujos pigs 25%, gali pasitvirtinti. Bet turint terminalą ir užtikrinus skaidrų jo darbą, dujos turi pigti žymiai daugiau. Tai priklauso ir nuo VKEKK veiklos, kuri turi nustatyti per terminalą tiekiamų dujų aukščiausią kainą. Tačiau turėti daug vilčių, kad komisija gins vartotojų interesus, nerealu. Jos praėjusių metų sprendimas ženkliai padidinti dujų kainą buitiniams vartotojams, kai „Lietuvos dujos“ operuoja šimtamilijoniniais pelnais, aiškiai rodo kieno interesus gina komisija. Gali būti, kad ir negali ginti, nes, kaip išsireiškė vienas iškilus liberalas, už penkis tūkstančius dirba tik vagys ir kvailiai. O tiek uždirba komisijos vadovai. Skaidrumo įvedimas dujų ūkyje turėtų būti naujosios Vyriausybės rūpestis. Netrukus pamatysime ar taip bus.
