„Ši ceremonija atsirado dar XII-ame amžiuje. Tada gulbės buvo maistas, patiekiamas banketuose ir puotose. Žinoma, šiandien ceremonija susijusi su jų išsaugojimu, žmonių edukacija. Tačiau šiandien, kaip ir kasmet, keliaujame upe. Kiekvieną gulbių šeimą, kurią sutiksime, iškelsime iš vandens, nunešime į krantą, pasversime, išmatuosime, patikrinsime, ar neturi sužeidimų“, – sako karalienės gulbių surašinėtojas David Barber.
Iš viso dailiai pasipuošę gulbių surašinėtojai plaukia penkias dienas. O suradus gulbių šeimą, kiekvieną jos narį reikia štai taip atsargiai nunešti į krantą, pasversti specialiomis svarstyklėmis ir sužieduoti. Ir taip tol, kol visas iki vienos sužymi surašinėtojai.
„Gulbės – dideli paukščiai. Tai puikiai matosi, kai jos nėra vandenyje. Suaugę paukčiai gali sverti iki 15-os kilogramų, o sparnų ilgis – du su puse metro“, – teigia D. Barber.
Ši tradicija prasidėjo, kai XII amžiuje Anglijos karūna pareiškė nuosavybės teises į ilgą lenktą kaklą, oranžinius snapus ir baltas plunksnas turinčias gulbes. Tiesa, pati karalienė Elžbieta dabar dalijasi gulbių nuosavybės teisėmis su dviejomis prekybos asociacijomis.
