Buvę teisėtvarkininkai, susigundę papildomu uždarbiu, panorę padėti draugams ar tiesiog dėl žioplumo nusižengę įstatymui, dabar patys išbando kaltinamųjų suolą. Vieni jų tyliai sutinka su kaltinimais, kiti įsisuka į tikrą teismų karuselę ir ima skųsti visus – net ir iš pareigų juos atleidusią prezidentę.
Pakenkė teisingumui
Neteisėtai į laisvę anksčiau laiko paleidęs 5 nuteistuosius dabar jau buvęs Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Stankus pagaliau išgirdo apkaltinamąjį nuosprendį. Įrodyta, jog A. Stankus suklastojo parašus ir itin šiurkščiai pažeidė teisėjo priesaiką. Taigi jo buvę kolegos iš Vilniaus apygardos teismo paskyrė lygtinę 2 metų bausmę, atidedamą metams – atsižvelgta į labai gerą A. Stankaus charakteristiką ir sunkią sveikatos būklę. Be to, jis privalės į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti 1300 litų.
Pasirašė vietoj kolegų
Kaip jau yra rašiusi „Akistata“, pernai vasario mėnesį Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų Kauno apygardos teisme dėl proceso atnaujinimo tam tikrose bylose. Mat šio teismo teisėjams Reginai Cemnolonskienei bei Kęstučiui Dargužiui, kurie yra dirbę kartu kolegijoje su A. Stankumi, įtarimų sukėlė tai, kad kai kuriose nutartyse motyvai akivaizdžiai prieštarauja rezoliucinei daliai. Paaiškėjo, jog į pataisos namus siunčiamose nutartyse buvo vien A. Stankaus parašas, o visų kolegijos narių parašai buvo tik apylinkės teismui grąžintose bylose. Pasirodė, jog abu kolegijos nariai 5 nuteistųjų prašymus paleisti lygtinai atmetė, o A. Stankus, pats pasirašęs už kolegas nutartyje, 2–3 metais anksčiau į laisvę paleido Artūrą K., Gintarą G., Algirdą K., Šarūną B. ir Alvydą Š.-D. Keturi iš jų buvo nuteisti už narkotikų kontrabandą.
Praeitų metų kovo pabaigoje Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė atleido A. Stankų iš teisėjo pareigų.
Ėmė kyšius?
Teismo laukia ir buvęs Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ryšardas Skirtunas. Šių metų balandį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai R. Skirtuno kabinete atliko kratą ir rado 30 000 litų. Jie galėjo būti perduoti kaip kyšis siekiant palankaus sprendimo vilniečio Laimono Jurgelevičiaus baudžiamojoje byloje. Paketą su pinigais teisėjui perdavė advokatas Vitoldas Petravičius.
Priminsime, jog pernai apylinkės teismas, pripažinęs verslininką L. Jurgelevičių kaltu dėl sukčiavimo bei dokumentų klastojimo, nubaudė jį 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai iš L. Jurgelevičiaus priteista beveik 143 000 litų, o dar beveik 243 000 litų iš jo konfiskuoti kaip gauti iš nusikalstamos veiklos. Be to, iki nuosprendžio įsiteisėjimo areštuotas L. Jurgelevičiaus bei jo žmonos turtas.
Verslininką teisme gynęs advokatas V. Petravičius tą nuosprendį apskundė Vilniaus apygardos teismui ir ėmė ieškoti būdų, kaip savo klientą išsukti nuo bausmės. Ir rado teisėją R. Skirtuną.
Teisėsaugininkai taip pat turi duomenų, kad R. Skirtunas nagrinėjo ir Latvijos piliečio Romano Šnipkio baudžiamąją bylą dėl 33 000 eurų suklastoto vekselio realizavimo, o už išteisinamąjį nuosprendį laukė atlygio. Kadangi taip ir nesulaukė, šių metų pradžioje paskelbė R. Šnipkiui apkaltinamąjį nuosprendį: 3 su puse metų laisvės atėmimo, ir dar iš jo priteista 111 000 litų.
Beje, buvęs teisėjas R. Skirtunas rugpjūčio mėnesį buvo nubaustas 150 litų bauda už neteisėtą vieno šovinio laikymą. Tas šovinys buvo rastas seife darant R. Skirtuno namuose kratą. R. Skirtunas sakė, jog apie 18 metų legaliai laikęs ginklą ir šaudmenis, o kai nutaręs leidimo nebepratęsti, ginklą ir šovinius nunešęs į policiją. Nors buvęs teisėjas aiškino, kad tas šovinys likęs per neapdairumą, teismo manymu, jį buvo galima pamatyti vos atidarius seifą.
Kartu ir žmona
Šiomis dienomis STT Vilniaus valdybos pareigūnai dėl galimo piktnaudžiavimo bei dokumento suklastojimo įtarimus pareiškė sostinės advokatei Tatjanai Skirtun, R. Skirtuno žmonai.
Kad padėtų savo klientui, advokatė T. Skirtun sukurstė vienos Vilniuje esančios gydymo įstaigos darbuotoją išrašyti fiktyvią medicininę pažymą, kad jos ginamasis negalintis į teismo posėdį atvykti atseit dėl ligos. Suklastotą pažymą pateikus Panevėžio apygardos teismui, apeliacinio skundo nagrinėjimas buvo atidėtas.
Įtarimas dėl suklastoto dokumento panaudojimo yra pareikštas ir Tatjanos Skirtun ginamajam M. S.
Įdomu, kad pasklidus žinioms apie kyšininkavimo atvejus tiek vienas, tiek kitas sutuoktinis elgėsi vienodai – iš pradžių pasiprašė keletui dienų atostogų, o galiausiai pranešė esą turintys rimtų sveikatos problemų.
Visa šeima
Iš teismų neišbrenda ir buvęs Panevėžio apygardos teismo teisėjas Rimantas Savickas, jo žmona buvusi Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Vaiva Savickienė ir Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme dirbusi jųdviejų duktė Justė Savickaitė.
Tiek R. Savicką, tiek V. Savickienę prezidentė D. Grybauskaitė dar 2009 metais atleido iš teisėjo pareigų dėl to, kad jiedu pažemino teisėjo vardą.
Dar 2010 metais ikiteisminį tyrimą atlikusi Generalinė prokuratūra nustatė, kad R. Savickas galimai piktnaudžiavo tarnybine teisėjo padėtimi, klastojo procesinius dokumentus, kurstė valstybės tarnautoją iššvaistyti šiam patikėtą svetimą turtą. Taip pat R. Savickas yra kaltinamas tuo, jog kyšininkavo – už palankių procesinių sprendimų priėmimą savo nagrinėjamoje civilinėje byloje iš bankroto administratoriaus A. Kleivos paėmė 2400 litų kyšį. Beje, kaltinamajame akte nurodoma, kad R. Savickas dalį jam inkriminuotų veiksmų atliko kartu su kitu to paties teismo teisėju – Arnoldu Šukaičiu. Seimui nesutikus leisti A. Šukaitį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminis tyrimas jam nebuvo pradėtas, vis dėlto pernai A. Šukaitis buvo atleistas iš teisėjo pareigų.
V. Savickienė yra kaltinama tuo, jog, siekdama padėti dukrai Justei, sukurstė šeimos gydytoją išduoti fiktyvią nedarbingumo pažymą. Na o J. Savickaitei pateikti kaltinimai neteisėtai pasinaudojus ta pažyma.
Nagrinėjimas stringa
Šios buvusių teisėjų šeimos bylos nagrinėjimas vis stringa, nes jie prigalvoja įvairiausių kliūčių: tai jie nespėję susipažinti su bylos medžiaga, tai atseit neturintys advokato, tai norintys sužinoti, kokius įkalčius jų byloje nufilmavo ir slapta įrašė specialiosios tarnybos ir t. t.
Beje, abu sutuoktiniai Savickai yra padavę Lietuvos prezidentę į teismą. V. Savickienė reikalauja ne tik panaikinti dekretą dėl atleidimo, bet ir priteisti 100 000 litų kompensacijos.
R. Savickas irgi buvo pareiškęs ieškinį prezidentei bei Teisėjų tarybai dėl jo atleidimo iš pareigų ir siekė, kad būtų panaikintas D. Grybauskaitės pasirašytas dekretas. Girdi, pirma turi būti baigta nagrinėti jam iškelta baudžiamoji byla. Neseniai R. Savicko ieškinį nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas jį atmetė ir paaiškino: „Prezidentei kreipusis į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti R. Savicką iš pareigų, Teisėjų taryba turėjo konstitucinę pareigą šį klausimą spręsti, t. y. patarti arba nepatarti prezidentei dėl ieškovo atleidimo nurodytu pagrindu, ir negalėjo šio klausimo apskritai nesvarstyti.“
Ieško teisybės
Šių metų vasarį Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė, iškilus į viešumą faktams, jog teisėjai vienas kitam patarinėja kam ir kokią bausmę skirti, atleido net keturis Kauno teismų teisėjus. Teismų kuluaruose kalbama, jog Kauno miesto apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Kęstutis Gudynas, Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai Rimantas Bučma, Valdonė Račiūnienė ir Gerutis Varanavičius buvę paprašyti išeiti iš darbo savo noru – girdi, vis mažesnė dėmė ant teisėjo mantijos.
O Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Almantas Lisauskas buvo atleistas vėliau (tuo metu atostogavo) dėl teisėjo vardo pažeminimo. STT pareigūnai nenustatė, kad jis būtų padaręs kokį nusikaltimą, bet jo pokalbiai telefonu ir kabinete prasilenkė su teisėjo etikai taikomais reikalavimais.
Savo ruožtu A. Lisauskas yra įsitikinęs, jog Lietuvos vadovės dekretas yra neteisėtas, todėl ją padavė į teismą. Vilniaus apygardos teisme šiomis dienomis bandyta pradėti nagrinėti A. Lisausko ieškinį, bet į posėdį neatvyko pats ieškovas – mat netikėtai susirgo.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
