Ar nekaltas žmogus gali atsidurti tarsi po padidinamuoju stiklu? Lietuvoje, pasirodo, gali. Štai šiauliečiui Vaidui, vienoje baudžiamojoje byloje pripažintam nukentėjusiuoju, netikėtai užsivėrė bankai.
40-metis vyras savo nekaltumą priverstas įrodinėti kaskart, kai tik jam prireikia kokių nors finansinių paslaugų.
Portfelyje – baudžiamoji byla
Į „Šiaulių kraštą“ Vaidas S. užsuko, kaip pats sako, pavargęs aiškinti, jog niekada jokio nusikaltimo nėra padaręs ir baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo pripažintas nukentėjusiuoju.
„Norite – tikėkite, norite – ne, tačiau baudžiamąją bylą, kurioje juodu ant balto parašyta, kad nesu nuteistasis, pasiimu kiekvieną kartą, kai einu įvairiais reikalais į banką ar kitą kokią kredito įmonę“, – taip sakydamas šiaulietis ištraukia keliolikos puslapių nuosprendį.
Apie nemalonumus ir teismo posėdžius Vaidas seniai būtų pamiršęs, jei ne jo šeimos sprendimas pasiimti keliasdešimties tūkstančių litų paskolą naujam būstui įsigyti.
Banke, į kurį kreipėsi, šiauliečiui buvo tiesiai pasakyta, kad jis yra nepatikimas klientas, esą buvo pasiėmęs greitųjų kreditų ir jų piktybiškai negrąžino.
Nors toks apkaltinimas nuteikė nemaloniai, vyras nepasimetė – bankui pristatė baudžiamosios bylos nuosprendį, kuriuo jis Kėdainių rajono apylinkės teismo pripažintas nukentėjusiuoju, o ne kaltinamuoju bei nuteistuoju.
Panašiai nutiko ir ryšių bendrovėje. Mobiliojo ryšio sutartį pasirašyti ir telefoną įsigyti sugalvojusiam šiauliečiui buvo atkirsta tokios galimybės nesant: jis nepatikimas.
Nerimas dėl būsimų reikalų
Baudžiamosios bylos nuosprendžio originalas išgelbėjo – Vaidas paskolą butui gavo ir sutartį ryšio bendrovėje pasirašė. Tačiau kartėlis ir nerimas, kad vėl gali būti nepagrįstai apkaltintas, liko.
„Dabar gal turėsiu visąlaik, kaip asmens dokumentą, nešiotis baudžiamąją bylą – įrodymą, jog nesu ir niekada nebuvau kaltas?“ – sakė gintis nuo Temidės šešėlio priverstas Vaidas.
Jis nerimauja, kad dėmė, kažkokiu būdu užsilikusi duomenų bazėje, ir ateityje nepakištų kojos sprendžiant įvairius finansinius reikalus.
Neramu ir dėl to, kad keičiant darbą Vaido nepatikimumu nesuabejotų darbdavys.
Tapo sukčiaus auka
Nemalonumai Vaidą užklupo 2008-ųjų rudenį. Vyras gavo laišką–raginimą sumokėti paskolą smulkiųjų kreditų bendrovei. Kadangi niekada iš nieko nesiskolino, nesureagavo.
Tačiau kitą savaitę ir maždaug po mėnesio šiaulietis savo pašto dėžutėje rado dar keturis jam adresuotus laiškus – visi buvo siųsti vis kitų šalies greitųjų paskolų bendrovių.
Pradėjęs domėtis Vaidas sužinojo esantis apgautas darbdavio, kuris, pasinaudojęs jo ir dar penkių įdarbinamų vyrų asmens duomenimis, kažkokiu būdu sugebėjo atidaryti asmenines sąskaitas ir įdarbintųjų vardu paimti greituosius kreditus.
Taip Vaido pečius užgulė daugiau nei pusketvirto tūkstančio litų paskola, o jis pats tapo piktybišku skolininku.
Tarsi bėdos būtų maža, viena Kauno kredito bendrovė paskolos – 1200 litų – išieškojimą patikėjo antstoliams.
Vaido banko sąskaita buvo užblokuota, netrukus santaupos buvo priverstinai nurašytos.
Šiaulietis neabejoja, kad būtent antstolio atlikta pinigų nurašymo operacija jam dabar kainuoja ramybę ir sega piktybiško skolininko etiketę.
Vaidas ir kiti darbdavio apgauti vyrai kreipėsi į policiją. Dėl sukčiavimo iškelta baudžiamoji byla. Darbdavys tapo įtariamuoju, darbuotojai – nukentėjusiaisiais. Policijoje Vaidas sužinojo, kad jį apgavęs vyras anksčiau du kartus teistas už sukčiavimus.
Paskui įsibėgėjo teisminis procesas. Sukčius, subendrinus bausmes (šis nusikaltimas buvo įvykdytas nepasibaigus ankstesnių bausmių laikui), buvo nuteistas pusseptintų metų kalėjimo bausme ir įpareigotas kredito bendrovėms sugrąžinti visas apgaule įgytas paskolas. Šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę pataisos namuose.
Anot Vaido, smulkiųjų kreditų bendrovė, prievarta per antstolį išsiieškojusi paskolintus pinigus, juos sugrąžino, pristačius teismo nuosprendį, tačiau ji nepanaikino dėmės.
Žinios apie kiekvieną – kaip ant delno
Šiauliečiui antstoliui Ričardui Kudrauskui situacijos, kai pavėluotai sumokėjus paskirtas baudas, kreditus ar padengus kitus įsiskolinimus, asmenys Asmeninės kredito istorijos sistemoje lieka kaip piktybiniai skolininkai, gerai žinomos.
Vaidui, antstolio teigimu, reikėtų kreiptis į kreditų biurą „Creditinfo Lietuva“, teikiantį duomenis apie asmenų kreditingumą.
Būtina informuoti apie baudžiamosios bylos baigtį bei pareikalauti, kad iš duomenų bazės nedelsiant būtų panaikinti visi jį kompromituojantys neteisingi duomenys.
Antstolio žiniomis, šalies finansų, telekomunikacijų, draudimo, komunalinių paslaugų ir kitų sektorių įmonės naudojasi šio Kreditų biuro duomenimis, kai žmogus išreiškia pageidavimą prisiimti kokį nors finansinį įsipareigojimą. Jei gauta informacija minėtų įmonių netenkina, R. Kudrausko žodžiais, kreditui – stop.
Antstoliui ne kartą teko rašyti pažymas apie sumokėtus įsiskolinimus.
„Dažnai pasitaiko, kad Teisingumo ministerijai perduodama informacija, jog byla yra baigta ir su kredito bendrove atsiskaityta, tačiau kompromituojantys duomenys kiekvienam prieinamoje minėtoje duomenų bazėje vis tiek išlieka“, – sako teisininkas.
Jis tokį atvirą konfidencialių žinių apie asmenį skleidimą vertina, kaip šiurkštų asmens duomenų apsaugos pažeidimą.
„Tiesą sakant, nežinau, iš kur jie visus duomenis gauna, bet jie prieinami kiekvienam, – sakė R. Kudrauskas. – Ir kiekvienas panorėjęs gali gauti jūsų arba mano kreditų istorijos duomenis“.
Bendrovė nesureagavo
Minėto Kreditų biuro internetiniame tinklalapyje pažymėta, kad realiu laiku galima gauti asmens kredito istorijos pokyčius ir operatyviai į juos reaguoti.
Šiauliečio Vaido istorija liudija kitką: įrašas apie tariamą įsiskolinimą ir prievartinį skolos išieškojimą Kreditų biuro duomenų bazėje liko net ir tuomet, kai teismas patvirtino, kad šis vyras niekada iš jokios smulkiųjų kreditų bendrovės pinigų nesiskolino, o sukčiavimo byloje pripažintas nukentėjusiuoju.
Edita KARKLELIENĖ