Pusnuogės Baltijos televizijos laidos „Uogos. Žinios ir orai“ vedėjos, kartu su laidos kūrėjais už lėkštus juokelius atsidūrusios teisme, - geriausias įrodymas, kad Lietuvos didžiavyriai taip sunkiai atpažįsta humorą, jog vietoj šypsenos renkasi Baudžiamąjį kodeksą, rašo "Lietuvos žinios"
Pusnuogės Baltijos televizijos laidos „Uogos. Žinios ir orai“ vedėjos, kartu su laidos kūrėjais už lėkštus juokelius atsidūrusios teisme, - geriausias įrodymas, kad gimtosios šalies didžiavyriai taip sunkiai atpažįsta humorą, jog vietoj šypsenos renkasi Baudžiamąjį kodeksą.
Mestelėjus akį į Baltijos televizijos laidą „Uogos. Žinios ir orai“, rodomą vėlų vakarą, nė mintis nekyla, kad tai informacinė laida, prieš miegą televizijos žiūrovams vietoj pasakos sekanti naujausias žinias. Nusirenginėjančios dailios merginos tauzija niekus, ir tiek. Ilgokai atrodė, kad jų plepalai nieko nedomina, kol 2007 metų gruodžio 7-ąją laidos nepamatė ir neįsižeidė pats Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus prokuroras Justas Laucius.
Už juokus - baudžiamoji byla
Pusnuogės merginos kaip tik prakalbo apie patį J.Laucių, kuris tuomet nestokojo žiniasklaidos dėmesio ne dėl garsių bylų, kaip būdavo anksčiau, o dėl Klaipėdoje iš valstybės gauto žemės sklypo. Tąkart buvo kilę abejonių, ar Vilniuje gyvenančiam ir dirbančiam prokurorui teisėtai atiteko sklypas pajūryje.
“Atspėkit, kas protingesnis - ar neteisėtai valstybės turtą užvaldęs prokuroras Justukas Laucius, ar ši šimpanzė?“ - koketiškai klausė nusirenginėdamos „uogos“. Dėl šių ir kitų humoristinės laidos vedėjų pareiškimų prokuroras kreipėsi į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, parašė skundą žurnalistų etikos inspektoriui Romui Gudaičiui ir pareiškimą prokuratūrai, kad ši pradėtų ikiteisminį tyrimą.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, bet vėliau nutrauktas. J.Lauciui pasiūlyta spręsti problemą privataus kaltinimo tvarka. R.Gudaitis, ištyręs J.Lauciaus skundą, įspėjo UAB „Baltijos TV“ dėl kai kurių Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų pažeidimo. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija taip pat pripažino, kad laidos „Uogos. Žinios ir orai“ siužete apie J.Laucių pažeisti kai kurie Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso straipsniai.
Atrodo, prokuroras turėtų jaustis patenkintas - žurnalistų savivaldos organizacijos objektyviai įvertino laidą ir įspėjo lazdą perlenkusią televiziją. Tačiau J.Lauciui to buvo negana. Jis privataus kaltinimo tvarka kreipėsi į teismą, ir visa laidos kūrybinė grupė tapo kaltinamąja baudžiamojoje byloje. Jai gresia ne tik baudos, bet ir laisvės atėmimas iki dvejų metų. Jei teismas baigsis J.Lauciaus pergale, laidos kūrėjams prilips neišnykstanti teistumo žymė.
Per pastarąjį teismo posėdį visiems šešiems kaltinamiesiems (tokio didelio būrio kaltųjų privataus kaltinimo byloje teisėjai dar neregėjo) paskirtos kardomosios priemonės - be prokuroro žinios uždrausta išvykti iš gyvenamosios vietos ilgesniam kaip 7 dienų laikotarpiui.
Pavojus blondinėms?
„Uogų“ bėdos gali priversti surimtėti ir „Dviračio žinių“ blondines, laidančias šmaikščius juokelius apie garsius Lietuvos ponus ir ponias. Nesupras elito atstovas humoro, nuspręs, kad tai asmens šmeižtas - ir keliaus blondinės į teismą.
O „peliukai“ Mauzeris ir Sūrskis, šmaikštaujantys politinių aktualijų temomis, apskritai vaikšto kardo ašmenimis. Vieną dieną jie Brazauską, Bradauską ir Bosą įvardija nauju žudymo junginiu Irake, kitą dieną Janušką pavadina Kirkilo operacine sistema. Kuris nors herojų sugalvos, kad peliukai skleidžia melagingą informaciją, ir teks jiems porą metų teismui aiškinti, jog Konstitucija kiekvienam Lietuvos piliečiui garantuoja teisę į juoką.
Teisėjai gal ir supranta, kad humoras - ne šmeižtas, tačiau prieš 6 metus patvirtintas naujos redakcijos Baudžiamasis kodeksas, priskyręs informacijos skleidimą baudžiamųjų bylų kategorijai, kuriai taikomas privatus kaltinimas, nepaliko teisėjams kito varianto.
“Privataus kaltinimo bylų nagrinėjimo teisme procedūroje užkoduota galimybė pasinaudoti ja kaip keršto įrankiu ar pasipelnymo šaltiniu, - įsitikinęs advokatas Valdas Bužinskas, dalyvavęs narpliojant ne vieną tokią bylą. - Kadangi visi pareiškimai šio tipo bylose privalo būti nagrinėjami, išskyrus retas išimtis, bet kas ir bet ką gali apkaltinti šmeižtu.
Ikiteisminis tyrimas atliekamas tik išimtinais atvejais, todėl apkaltintam asmeniui teks vaikščioti į teismo posėdžius, samdyti advokatą, gintis tol, kol teismas nepriims sprendimo. Kartais tai trunka porą metų. Proceso pradžioje suteikiama galimybė šalims susitaikyti. Pabandykim atspėti, ką per procesą, gresiantį laisvės atėmimu, teisiamasis turi padaryti nukentėjusiajam, kad jiedu susitaikytų? Labai retai pakanka atsiprašymo. Dažniausiai susitaikoma sutikus sumokėti keliais ar keliasdešimčia tūkstančių litų įvertintą moralinę žalą. Padėties šeimininkas čia yra nukentėjusysis. Jis bet kada gali atsiimti savo pareiškimą, bet kuriuo bylos nagrinėjimo etapu. Ir nėra jokios atsakomybės už bylinėjimąsi, jei galiausiai teismas nustato, kad teisiamasis nekaltas ir be reikalo buvo mėnesius ar metus tampomas po teismus. O jeigu žmogus nuteisiamas, jis net negali apskųsti nuosprendžio Aukščiausiajam Teismui, nes tokiose bylose kasacija nenumatyta.“
Žurnalistai laimėjo
Žurnalistai Rūta Grinevičiūtė ir Vaidotas Zaleckas nuo 2004-ųjų bylinėjosi su tuometiniu Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiuoju prokuroru Stanislovu Stulpinu. Jie 2001 ir 2003 metais dienraštyje „Klaipėda“ ir buvusiu televizijos kanalu TV4 transliuotoje laidoje „Televizijos tyrimų tarnyba“ tvirtino, kad prokurorui neetiška iš valdininko, sulaikyto už kyšio ėmimą, žento mažesne negu rinkos kaina pirkti žemės sklypus. S.Stulpino pareiškimą nagrinėjęs Tauragės rajono apylinkės teismas nusprendė, kad apie Klaipėdos miesto prokuratūros vadovą paskleista informacija neatitinka tikrovės, yra žeminanti ir pakertanti pasitikėjimą juo kaip asmeniu bei pareigūnu, taip pat kad jis buvo apšmeižtas neva padaręs sunkų nusikaltimą. Žurnalistai S.Stulpinui turėjo sumokėti po 5 tūkst. litų.
Tauragės teismo sprendimą apskundus ir paskyrus papildomą ekspertizę po metų Kauno apygardos teismas R.Grinevičiūtę ir V.Zalecką visiškai išteisino - jų veiksmuose nerado nusikaltimo sudėties. Per tuos metus, kol vyko ekspertizė, S.Stulpinas skandalingai neteko savo aukšto posto. Ar Kauno teisėjas būtų išteisinęs žurnalistus, jei S.Stulpinas būtų tebevadovavęs Klaipėdos miesto prokuratūrai?
Ypatingais atvejais, kai byla turi didelę visuomeninę reikšmę, taikoma išlyga - prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą, nors privatus kaltinimas to nenumato. Prokurorų pagalba garantuoja kur kas didesnę sėkmę teisme.
Mįslingomis aplinkybėmis žuvusio VSD karininko Vytauto Pociūno šeima turėjo kur kas didesnį pagrindą tikėtis prokurorų palaikymo, kai apie žuvusįjį buvo paskelbti šlykštūs pramanai spaudoje. Tačiau V.Pociūno bylą tyręs J.Laucius neužčiaupė šmeižto skleidėjų. O Generalinė prokuratūra, kai į ją kreipėsi žuvusiojo žmona Liudvika Pociūnienė, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šmeižto.
Dėl „uogų“ pradėtas ikiteisminis tyrimas rodo, kad J.Lauciaus ambicijos kolegoms pasirodė reikšmingesnės, nei našlės prašymas apginti gerą žuvusio valstybės pareigūno vardą.
Oficialaus blanko galia
Jei įžeistasis ieško pagalbos prokuratūroje ir surašo prašymą ant oficialaus blanko, sėkmė jam nusišypsos kelis kartus dažniau. Taip atsitiko tuometiniam Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui, kai jis per politinę polemiką išgirdo nemalonių žodžių iš tuometinio prezidento Rolando Pakso komandos narės Vitalės Vinickienės. 2004 metais A.Paulauskas ant firminio Seimo pirmininko blanko parašė prašymą Generalinei prokuratūrai dėl privataus kaltinimo bylos. Jį gavęs generalinis prokuroras nedelsdamas įvykdė A.Paulausko pageidavimą. V.Vinickienė iš pradžių buvo nuteista, dar po metų - išteisinta.
Panašiai nutiko Gintarui Šurkui, taip pat per politinę polemiką įžeidusiam A.Paulauską. Pirmos instancijos teismas jį nuteisė, o Aukščiausiasis - išteisino. Nuo A.Paulausko rūstybės neišsisuko tik Valentinas Mazuronis, jis buvo nuteistas 5000 litų bauda.
“Identiškose bylose priimti visiškai skirtingi sprendimai, - stebėjosi G.Šurkų ir V.Mazuronį gynęs advokatas Kęstutis Stungys. - A.Paulauskas, V.Mazuronis ir G.Šurkus - politikai, o skundžiami teiginiai išsakyti per politinę diskusiją, kai, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimais, gali būti toleruojama net labai aštri kritika. Nutartis dėl V.Mazuronio apskųsta EŽTT. Skunde nurodyti net tik pažeidimai, padaryti nagrinėjant šią bylą, bet ir sisteminiai privataus kaltinimo bylų trūkumai. Tarp jų ir Baudžiamajame kodekse 2002 metais atsiradusi šmeižimo samprata, kuri atima iš žmogaus teisę reikšti nuomonę, mintis, įsitikinimus, nes visada išlieka galimybė įrodinėti, kad informacija neatitinka tikrovės ir gali paniekinti, pažeminti asmenį.“
Autorius dėstytojauja
Prieš šešerius metus priimto naujos redakcijos Baudžiamojo kodekso vienas autorių Gintaras Švedas dabar dėstytojauja Vilniaus universiteto Baudžiamosios teisės katedroje. Naujoji šmeižto samprata, galimybė bet ką tampyti po teismus už nepatikusį žodį ir baudžiamoji atsakomybė už profesinę veiklą sulaukė tiek politikų, tiek teisininkų kritikos. Tačiau šių žodžio ir nuomonės laisvę varžančių nuostatų - tikro teisinio absurdo - autorius nesirūpina dėl pasekmių. LŽ žiniomis, vien per dvejus pastaruosius metus teisme pradėta 2300 privataus kaltinimo bylų.
Rūta Skatikaitė
