Ilgus metus Žemaitijos sostinę terorizavusios gaujos vadeiva Vincas Šilys veržiasi į laisvę.
Šilinių gaujos vadeivai Vincui Šiliui (46 m.), nuo 2000-ųjų mintančiam pataisos namų koše, iki bausmės pabaigos liko dar 3 metai ir 7 mėnesiai.
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija Kaišiadorių rajono apylinkės teismui parašė teikimą jų įkalinimo įstaigos 2-ojoje valdyboje sėdintį V. Šilį lygtinai paleisti anksčiau laiko.
Šis kalinys puikiai žino įstatymus – vos išaušo diena, kai jis yra atsėdėjęs du trečdalius teismo skirtos bausmės, jau tą pačią dieną jis pateikė prašymą paleisti anksčiau laiko.
Nors per bausmės atlikimo laiką V. Šilys net 26 kartus pažeidė režimą, o už tai buvo daug kartų baustas, pagal Bausmių vykdymo kodeksą įkalinimo įstaigos administracijai teko rašyti teikimą teismui dėl V. Šilio paleidimo. Tiesa, teikimo rašymo dieną galiojančių nuobaudų V. Šilys neturėjo, bet po to vėl nusižengė. Kartu su juo kalintys kaliniai „Akistatai“ pranešė, kad V. Šilys buvo sugautas su draudžiama įranga prisijungęs prie kompiuterio. Kalėjimo administracija to nei patvirtino, nei paneigė, nes šis kalinys yra parašęs prašymą, kad apie jį spaudai jokia informacija nebūtų teikiama.
Birželio 22-ąją Kaišiadorių rajono teismas Pravieniškių pataisos namuose surengė išvažiuojamąjį posėdį. Jame V. Šilys pakartojo reikalavimą paleisti jį į laisvę, nes tokią teisę numatąs įstatymas. Birželio 28 dieną teismas paskelbė, kad šis neeilinis nusikaltėlis, visą dešimtmetį terorizavęs Telšius ir pusę Žemaitijos, lieka kalėti toliau.
Vis dėlto Telšių gyventojams nėra ramu – laisvėje esantys Šiliniai nerimsta. Štai buvęs šios gaujos narys Albertas Skulskis, už žmogžudystę nuteistas kalėti 13 metų, bet išleistas gerokai anksčiau laiko, ramiai gyventi tepajėgė 3 metus. Laisvas vaikščiodamas po Telšius, pernai spalį Ramūnui R. (36 m.) jis nupjovė galvą, o pakliuvęs į areštinę, pasikorė.
Nusipirko... fabriką
1966 metais gimęs V. Šilys yra baigęs vos 9 klases, todėl sovietmečiu tebuvo Telšių „Masčio“ fabriko krovikas. Nepaprastas jo apsukrumas atsiskleidė paskutiniais Sovietų Sąjungos gyvavimo metais valdžiai įteisinus smulkųjį verslą – kooperatyvus – ir netrukus, 1990-aisiais, Lietuvai atgavus nepriklausomybę.
Greitai didindamas prekybos spalvotaisiais metalais apimtis, spekuliuodamas sparčiai brangstančiu nekilnojamuoju turtu ir aplink save burdamas neiškaus plauko padėjėjų gaują, V. Šilys taip greitai ir smarkiai prakuto, jog 1995 metais buvo įsigijęs privatizuojamo to paties „Masčio“ fabriko kontrolinį akcijų paketą. Tuomet Mokesčių inspekcija turto kilmės dar netikrindavo, o viešai paklaustas, kaip uždirbęs pinigus fabrikui, V. Šilys pašaipiai atšovė išlošęs kortomis.
Nors naujasis savininkas paskelbė, kad fabrike pagautus vagišius jo parankiniai čia pat šaudysią, „Mastis“ bankrutavo. Na o šūviai Telšiuose jau iš tikro poškėjo – tik ne „Masčio“ fabrike, o gatvėse kovojant dėl įtakos nusikalstamame pasaulyje.
Nužudė varžovą
Dešimtojo dešimtmečio pradžioje V. Šilį ėmė nervinti Arūnas Šileikis, kuris tuo metu buvo už jį įtakingesnis Telšių nusikalstamo pasaulio šulas ir vadovavo gaujai, daugiausia besiverčiančiai automobilių vagystėmis bei reketu.
V. Šiliui kaip krislas akyje buvo ir prakutę verslininkai broliai Bronislovas bei Algimantas Jonikos. Sukdami klestintį pavažinėtų automobiliu verslą, jiedu savo gaujos neturėjo, bet, skirtingai negu dauguma Telšių verslininkų, nesileido nusikaltėlių reketuojami. Kai kartą Bronislovas buvo du kartus apšaudytas ir sužeistas, o policija tik skėsčiojo rankomis, jis su broliu pabandė pats duoti banditams atkirtį.
Tik pirmiau kruvina kova dėl įtakos Žemaitijos sostinėje kilo tarp V. Šilio gaujos narių ir Šileikinių. V. Šiliui buvo peršauta koja, na o A. Šileikiui ta priešprieša baigėsi žymiai liūdniau. 1992-ųjų vasarį kaukėtas vyras peršovė mašinoje sėdintį A. Šileikį. Vos jis pasveiko, 1992-ųjų liepą prisėlinęs žudikas vėl į jį pasikėsino... Telšiuose iki šiol tikima, kad tai padarė V. Šilio pasiųstas Ričardas Jomantas. Vykdydamas vadeivos įsakymą, jis į A. Šileikį paleido net 8 kulkas, tad šįkart auka mirė vietoje.
Nutilo amžiams
Tuomet Šilinių gauja nusitaikė į neklusniuosius brolius Jonikas, bet pirmas šioje kovoje krito būtent R. Jomantas. Jis buvo V. Šilio gaujos narys ir, savo nelaimei, gerai pažinojo brolius Jonikas, todėl pakliuvo į savotišką kryžminę ugnį. Kriminalistai yra surinkę patikimų žinių, kad R. Jomantui tiek B. Jonika siūlė už gerą atlygį – automobilį – nužudyti V. Šilį, tiek pastarasis savo ruožtu ragino sunaikinti brolius Jonikas, o už tai gaujos nariams žadėjo 15 000 JAV dolerių premiją.
Šiaip ar taip, 1993 metų balandžio 23-iosios vakare R. Jomantas užsuko atsipalaiduoti į Telšių restoraną „Germantas“. Prisėlinęs prie lango, Šilinių gaujos narys Virgilijus Vrubliauskas į R. Jomantą, sėdintį prie staliuko, paleido seriją iš Kalašnikovo automato... R. Jomantas mirė iškart. Nustatyta, kad bėgantį žudiką vogtu automobiliu iš Telšių išvežė kiti Šilinių gaujos nariai – Danielius Ereminas bei Antanas Bagdonas.
Tą pačią naktį, kai buvo nušautas R. Jomantas, į verslininko B. Jonikos namą per langą nenustatytas banditas įmetė granatą. Skeveldros nieko nesužeidė, nes B. Jonika jau buvo spėjęs su šeima išvykti.
Išvyko ir negrįžo
B. Jonika ilgai slapstėsi, Telšiuose nesirodė. Jo artimieji girdėdavo, kaip naktimis V. Šilys jam skambina ir grasina.
Tik po 5 metų, 1998-aisiais, B. Jonika grįžo į Telšius ir sumanė pašalinti V. Šilį bei jo ištikimiausią asmens sargybinį Valdą Butkevičių ir tuo užbaigti gaujų karą. Yra duomenų, kad B. Jonika pasamdė A. Bagdoną (tą patį, kuris padėjo po nužudymo pabėgti R. Jomanto žudikui), kad jis nušaus V. Šilį su V. Butkevičiumi, o už šią kruviną paslaugą iš anksto atsilygino automobiliu „Hyundai“.
Sėdęs į padovanotą mašiną A. Bagdonas nuvairavo tiesiai pas V. Šilį ir viską papasakojo... Žmogžudystės užsakovo likimas buvo nulemtas.
Po kelių dienų, 1998-ųjų balandžio 4-ąją, B. Jonika kartu su broliu Algirdu išvažiavo iš namų lengvuoju automobiliu ir dingo. Praėjus dviem paroms, netoli Plungės rajono Keturakių kaimo, pamiškėje, aptiktas sudegintas B. Jonikos automobilis „Audi 80“.
Pačių brolių kūnus po mėnesio rado girininkai. Pamatę neseniai kasinėtas samanas miškininkai pamanė, kad bus aptikę brakonierių užkastas išmėsinėtas žvėrių liekanas, bet pašiurpo, kai atkasė drabužius ir apirusius dviejų augalotų vyrų kūnus, iš kurių vienas buvo nuogas.
Nespėjo nė pasipriešinti
Pasak liudytojų, tą lemtingąją balandžio 4-ąją V. Šilys davė revolverį A. Bagdonui, o pastarasis į pagalbą pasikvietė Saulių Žemavičių (gim. 1963 m.). Telšių rajono miške iš anksto iškasę duobę, jiedu suvaidino neva atsitiktinai degalinėje sutikę čia užsukusius brolius Jonikas.
A. Bagdonas paprašė B. Jonikos nuvežti iki Žarėnų sankryžos, kur netoliese esanti A. Bagdono sodyba. Neįtardami klastos broliai sutiko ir įsileido revolveriu ginkluotus žudikus į savo automobilį... Taigi 1952 metais gimęs Bronislovas ir metais jaunesnis Algimantas užmiestyje buvo nušauti į galvas nespėję nė suvokti, kas vyksta, ir pasipriešinti.
Žudikai brolių kūnus įmetė į miške paruoštą duobę, užpylė kalkėmis ir užkasė, o automobilį nuvairavo į gretimą Plungės rajoną ir paliko. Kitą dieną prie pastarojo grįžo ir dėl visa ko sudegino.
Po nusikaltimo A. Bagdonas išsikvietė žmoną, toji B. Jonikos padovanotu automobiliu „Hyundai“ jį su S. Žemavičiumi nuvežė į A. Bagdono užmiesčio sodybą. Ten žudikai aplaistė sėkmingą „operaciją“ ir sunaikino savo drabužius.
Gaujos verslai
Telšių nusikalstamame pasaulyje tapusi vienvalde, Šilinių gauja įsisiautėjo. Jos nariai ne tik reketavo beveik visus vietos verslininkus, bet ir patys suko biznelius.
Gaujos nariai galėdavo nemokamai maitintis jų gaujai priklausančiame bare, jų pačių valiutos keitykloje galėdavo pasiimti pinigų išlaidoms, o degalinėje – nemokamai įsipilti benzino.
V. Šilys net pasirūpindavo, kad jo parankiniai gautų laikinus butus, nes gauja vertėsi ir nekilnojamuoju turtu. Tiesa, Šiliniai mažai domėjosi sąžiningais sandoriais – butus ir pastatus jie mieliau perimdavo pusvelčiui, įbauginę ar apgavę savininkus.
V. Šilys valdė ir nusikaltėlių kasą „obščiaką“ – šio pinigais buvo papirkinėjami pareigūnai ir siunčiami siuntiniai pakliuvusiems už grotų sėbrams.
Galiausiai V. Šilio gauja nuošalioje sodyboje netoli Platelių ežero ėmė spausdinti gana kokybiškai padirbtas JAV dolerių šimtines.
Bylos strigo teisme
Ilgai rinkusi žinias apie Šilinių gaują, įtikinusi kelis jos narius tapti saugomais liudytojais, 2000-ųjų balandį kriminalinė policija apsupo spaustuvę ir sulaikė kelis Šilinius: I. Šakalį, D. Vauką, R. Laukį, V. Račį. Netrukus už grotų atsidūrė dar apie 10 gaujos narių su pačiu V. Šiliu priešakyje.
Vis dėlto teisme baudžiamosios bylos ėmė bliūkšti – ir dėl tyrėjų padarytų klaidų, ir dėl laisvėje likusių gaujos narių, kurie rado būdų ne vieną liudytoją paskatinti „prarasti atmintį“.
Iš 14 teisiamųjų tik vienas, beveik nedalyvavęs gaujoje, pripažino savo kaltę, o dar keli su kaltinimais sutiko iš dalies. Apie dešimt iš 14 teisiamųjų kaltės nepripažino absoliučiai. Visi 13 teisiamųjų neigė buvę V. Šilio valdomi, teismą vadino farsu, liudytojus – policijos papirktais bepročiais ar alkoholikais.
Žmogžudystės – neįrodytos
2004-ųjų sausį Šiaulių apygardos teismas V. Šilį pripažino ginkluotos nusikaltėlių gaujos subūrėju ir vadovu, taip pat pripažino kaltu dėl turto prievartavimo, plėšimo, ginklų ir sprogmenų laikymo, turto sunaikinimo, netikrų dolerių gamybos bei leidimo į apyvartą.
Tąkart nė viena žmogžudystė V. Šiliui nebuvo įrodyta. Liko neįrodytas ir tarpininkavimas užsakant 1997 metų sausio 17 dieną Rusijos sostinėje Maskvoje nugriaudėjusį sprogimą, per kurį žuvo Rusijos Valstybės Dūmos deputato Vladimiro Žirinovskio padėjėjas, tabako magnatas Genadijus Dzenis bei jo apsauginis A. Kolesničenka. Šią žmogžudystę įvykdę Lietuvos piliečiai Laisvūnas Jurys, Rolandas Sakalauskas ir Alvydas Velička už tai jau yra nuteisti. V. Šilys neprisipažino prie jos prisidėjęs, o įrodymų pritrūkta. Taigi 2004-ųjų žiemą V. Šilys buvo nuteistas kalėti tik 14 metų.
Aktyvūs Šilinių gaujos nariai Algimantas Albinskas, V. Butkevičius ir A. Skulskis tąkart nuteisti kalėti 13 metų, Gintaras Račkauskas bei Vladas Šimkus gavo po 12 metų, Raimondas Laukys – 10 metų, Darius Vaukas – 9 metus ir 6 mėnesius, Imantas Šakalys, Egidijus Ivoškus ir Mindaugas Zeveckas – po 9 metus. Gaujos narys Vaidotas Račys spėjo pabėgti į užsienį, todėl tąkart nuosprendžio neišgirdo.
Nori į laisvę
Tyrėjai ir toliau rinko įrodymus, tad jau nuteistas V. Šilys 2008 metų kovo 28-ąją išklausė dar vieną Šiaulių apygardos teismo nuosprendį – pagaliau jis buvo pripažintas esąs kaltas tuo, kad 1998-aisiais suorganizavo brolių A. ir B. Jonikų nužudymą. Subendrinus nuosprendžius, šiam gaujos vadeivai buvo paskirta galutinė 20 metų laisvės atėmimo bausmė.
Žmogžudystės vykdytojai A. Bagdonas bei S. Žemavičius tame pačiame teisme nuteisti kalėti atitinkamai 17 ir 14 metų. Užsienyje bandęs slapstytis žmogžudys V. Vrubliauskas buvo perduotas Lietuvai ir išklausė 12 metų nuosprendį. D. Ereminui už pagalbą žudant atlyginta 8 metų įkalinimo bausme.
Kalėdamas V. Šilys Lietuvos apeliacinį teismą apipylė skundais ir pasiekė, kad jo bausmė būtų sumažinta iki 15 su puse metų. Tad netrukus jis vėl bus laisvas...
Tik faktai
Vincas Šilys gimė 1966 m. kovo 14 d. Augo neturtingoje šeimoje. Tėvas buvo plytinės darbininkas, motina dirbo valytoja ir paštininke. Paauglystėje išryškėjo V. Šilio sumanumas bei apsukrumas, tačiau berniukas tingėjo mokytis ir tebaigė vos 9 klases.
1986 m. atitarnavęs sovietinėje kariuomenėje V. Šilys įsidarbino Telšių „Masčio“ fabrike kroviku. Greitai darbą metė ir nuo to laiko niekada niekam nedirbo. Aplink save jis ėmė burti gaują parankinių, o jų padedamas – prekiauti brangiaisiais metalais iš sovietinių radijo detalių. Paskui jie pelnėsi iš prostitucijos biznio, narkotikų prekybos, vogdavo, rinkdavo duokles.
1995 m. V. Šilys buvo supirkęs kontrolinį „Masčio“ fabriko akcijų paketą. Gamyba, o dar labiau – prekių realizacija, strigo. Vyriausybės suteikta 1,7 milijono litų paskola kažkur ištirpo, „Masčio“ turtą paskubomis išparceliavus, pačiam fabrikui paskelbtas bankrotas.
Maždaug 1990-aisiais V. Šilys Telšiuose subūrė gerai ginkluotą gaują. Ši ėmėsi terorizuoti Žemaitijos verslininkus ir prievartauti jų turtą.
Reketui mėgino nepaklusti Telšiuose automobilių prekybos saloną „Taigetė“ įkūręs verslininkas T., iš kurio banditai buvo pareikalavę 15 000 dolerių „mokesčio už ramybę“. Kol verslininkas mąstė, jo salone sprogo kelios granatos, o skeveldros suvarpė sienas bei automobilius.
Kartą Šiliniai paprašė verslininko A. neva grąžinti 10 000 JAV dolerių skolą. Kadangi šis verslininkas jokių dolerių niekam nebuvo paskolinęs, mokėti neskubėjo. Netrukus atvykę banditai atėmė jo automobilį ir apiplėšė namą.
Buvęs Šilinių gaujos narys Svajūnas L. sutiko būti saugomu liudytoju, tačiau vežamas etapu į teismą kažkodėl buvo įmestas į kamerą su nusikaltėliais, žinančiais, kad jis bendradarbiauja su teisėsauga. Svajūnas L. buvo žiauriai sumuštas ir artimiausiame teismo posėdyje pareiškė jokio V. Šilio nepažįstąs. Vis dėlto tuo savo kaltės gaujai neišpirko. Teisiamasis G. Račkauskas teisėjų akivaizdoje Svajūną L. iškeikė ir jam pagrasino, o kitas teisiamasis pareiškė, kad Svajūnas ilgai netrauksiąs.
Sigitas Stasaitis
