Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Telšiuose iškilmingomis pamaldomis prasidėjo Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejaus minėjimo iškilmės, kurios tęsis keturias dienas.
Istorikų teigimu, Žemaitija buvo paskutinis pakrikštytas pagoniškos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės regionas, baigęs suformuoti Europą. Krikštas svarbus ir pačiai Žemaitijai bei žemaičiams.
„[Reikia] peržvelgti 600 metų istorijos laikotarpį, kas buvo prieš, kas – po, ir mokytis, kaip gyventi tikrai krikščioniškai – su įvairiomis visuomenės grupėmis mūsų krašte ir su visais mūsų kaimynais“, – kalbėjo Telšių vyskupas Jonas Boruta.
Pavasarį 600 žemaičių piligrimų iš visų Telšių vyskupijos parapijų lankėsi Romoje. Balandį Jonauskių kaime pasodinta kryžiaus formos ąžuolų giraitė, liepą vyko skautų stovykla, o ketvirtadienį prasidėjusios iškilmės tęsis keturias dienas.
Teologinėse ir istorinėse konferencijose aptariami įvairūs žemaičių krikšto aspektai, vyksta koncertai, pramogos, parodos.
„Tie renginiai tikintiesiems duoda dvasinės naudos. Ateini [...] ir atsigauni dvasiškai“, – tikino telšiškė Zita.
Viena iš parodų – Žemaičių „Alkos“ muziejuje dievdirbių pagamintos šventųjų statulėlės, kurių saugyklose sukaupta apie tūkstantį.
„Seniausia skulptūra yra datuojama 1704 m., o kitos yra XIX ir XX a. per. Jas kūrė žemaičiai dievdirbiai. Deja, daugybės skulptūrų meistrų pavardės nėra žinomos“, – apgailestavo parodos sudarytoja Elvyra Spudytė.
Istorikų teigimu, Žemaičių vyskupystė Senajame žemyne yra vienintelė, įsteigta ne popiežiaus, o Visuotinio Bažnyčios susirinkimo. Žemaičių krikštą Vytautas ir Jogaila pradėjo 1413-aisiais, o baigė 1417 m. Varniuose įsteigiant Žemaičių vyskupystę. Taip faktiškai buvo baigtas Žemaitijos krikštas, suteikęs politinį pagrindą sujungti Žemaitiją su Lietuvos valstybe.
