Telšiuose aštuonias dienas šurmuliavo tikras skautiškas miestelis su daugiau nei 700 palapinių, kino teatru bei skautišku restoranu. Skautai iš keturių žemynų laiką leido keliaudami po Žemaitijos regioną, darė geruosius darbus vietos bendruomenei, sportavo, mokėsi menų, amatų, išgyvenimo gamtoje paslapčių. Ant Masčio ežero kranto buvo įsikūręs jūrų skautų uostas, kuriame buvo mokomasi irklavimo, buriavimo, žaidžiami žaidimai vandenyje.
Kiekvieną dieną renginio aktualijas nušviesdavo pačių dalyvių kurta stovyklos TV laida. Buvo leidžiamas stovyklos laikraštis ir veikė radijo mėgėjų stotis. Stovyklą aplankė ir apžiūrėjo per 400 svečių - visuomenės veikėjų, jaunimo politikos atstovų, telšiškių.
„Šios stovyklos pabaiga mums žymi naują pradžią – mes pradedame ruoštis skautybės Lietuvoje šimtmečio paminėjimui, vyksiančiam po penkerių metų – 2018-aisiais”, sakė stovyklos viršininkas Vilius Viktoravičius. Skautams ypatingas jubiliejines stovyklas pradedama organizuoti daugiau nei prieš du metus.
Skautai yra visuomeninis, nepolitinis, ne pelno siekiantis, savanoriškas jaunimo judėjimas, kurio pagrindinis siekis – išugdyti jauną žmogų pilietišku ir atsakingu nacionalinės ir tarptautinės visuomenės nariu. Skautų judėjimas yra progresyvios saviauklos sistema, veikianti per įžodį ir priesakus, mokymąsi per veiklą, patyrimo laipsnius, specialybių programas ir mažų grupių narystę.
Padedant suaugusiems savanoriams, skautai yra skatinami atrasti naujus dalykus, įgyti pasitikėjimo savimi bei kitais, sugebėti bendradarbiauti, būti atsakingais, mokytis vadovauti sau ir kitiems. Taip ugdomas jaunuolių charakteris ir kompetencija. Tai yra didžiausias jaunimo judėjimas pasaulyje – jame veikia daugiau nei 30 milijonų skautų ir skaučių, jaunimo ir suaugusiųjų, 160-yje šalių ir vietovių. Per visą skautų istoriją judėjimui priklausė per 580 milijonų žmonių.
