Ne vienerius metus Lietuvos televizijos virtuvėje besisukantys garsūs žmonės sako, kad televizija savo aukso amžių išgyveno ir joje galima įžvelgti daugiau trūkumų nei privalumų. Dvi garsios Lietuvos žurnalistės, Edita Mildažytė ir Gražina Sviderskytė teigia, kad televizijoje trūksta tikrų profesionalų, mat šiais laikais eteris suteikiamas bet kam.
Televizijos aukso amžius baigėsi
Pasaulinę televizijos dieną žurnalistė ir žymi televizijos laidų vedėja E. Mildažytė išreiškė nusivylimą šiandienine televizija. Pasak garsios visuomenės veikėjos, savo aukso amžių televizija jau išgyveno. Vos jai atsiradus, pasireiškė didelis žmonių susidomėjimas, finansavimas ir profesionalų atėjimas į šią sritį. Tačiau E. Mildažytė teigė, kad šių veiksnių jau seniai nebeliko.
„Televizijos aukso amžius baigėsi. Dabar ji transformuojasi, o šis procesas vyksta greitai ir audringai. Vyksta ryškūs pokyčiai. Visos, išskyrus nacionalinę televiziją, yra priverstos prisitaikyti prie interneto reikalavimų. Žinios trumpėja, paprastėja, analitinių medžiagų beveik nebėra, viską lemia vaizdas“, – apie televizijos pokyčius klabėjo E. Mildažytė.
Dabar, pasak pašnekovės, nemenkas dėmesys sutelkiamas ne į kokybę, o į emocinę pusę.
„Dažnai pasirenkamos temos, kurios liečia žmonių jausmus, sukelia emocijas, dirgina jusles, o ne protą. Einama pačiu paprasčiausiu keliu“, – teigė E. Mildažytė.
Profesionalų ir kokybiško turinio trūkumas
Žymios žurnalistės E. Mildažytės nuomone, dabartinėje televizijoje trūksta visų žanrų profesionalių laidų. Jų spektras labai platus, nuo kultūros iki gyvenimo būdo produktų.
„Trūksta visų žanrų profesionalių laidų. Trūksta kokybiškų kultūros, mokslo, sveikatos populiarinimo ir net gyvenimo būdo laidų“, – susirūpinimą išreiškė pašnekovė.
Žurnalistė mąstė, kad visi, išskyrus nacionalinį kanalą, taip elgiasi pataikaudami žiūrovams. Pasak pašnekovės, neprofesionalaus turinio laidas renkasi žemesnio intelekto ir išsilavinimo žiūrovai.
E. Mildažytė išreiškė nusivylimą ne tik prastėjančiu televizijoje transliuojamų laidų turiniu. Nerimą jai kelia ir darbuotojų neprofesionalumas. Pasak pašnekovės, šiandieniniame pasaulyje laidos turinį gali kurti eilinis ir išsilavinimo neturintis žmogus.
„Dabar transliuojančia televizijos arba radijo stotele tampa kiekvienas asmuo. Nesvarbu, ar žmogus turi profesionalų išsilavinimą, jis protingas ar kvailys, nesvarbu, kiek jam metų, nesvarbu, ar jis yra sveikos psichikos. Kalbu be ironijos. Žmogus gali gulėti bepročių namuose, turėti kompiuterį, tapti transliuojančia stotele ir rinkti savo auditoriją. Su tokiais iššūkiais susiduria šiandieninė televizija“, – apie gero išsilavinimo trūkumą kalbėjo E. Mildažytė.
Prie televizoriaus nėra ką veikti
Kalbėdama apie šiuolaikinės televizijos turinį žinoma žurnalistė Gražina Sviderskytė išreiškė nusivylimą naujosios kartos neprofesionalumu ir turinio menkumu, tačiau pabrėžė, kad ši problema egzistuoja ne tik Lietuvoje, ji globali.
„Norisi tikėti, kad dar yra dirbti besistengiančių žurnalistų, tačiau nereikia būti specialistu, jog pastebėtum, kad eteryje profesionalių žurnalistų mažėja. Televizijos srautas silpnėja, tačiau noriu pabrėžti, kad tai nėra mūsų nacionalinės televizijos ypatumas, tai globalios tendencijos. Visas šis procesas susijęs su medijų persitvarkymu, techonologine pažanga, finansinių srautų perskirstymu“, – sakė G. Sviderskytė.
Klabėdama apie televizijos tiekiamą turinį ir transliuojamų laidų kokybę žurnalistė pareiškė, kad „tiek vaikui, tiek intelektualui prie televizoriaus nėra ką veikti“.
Prastas žurnalistų paruošimas
Šiuolaikinėje žiniasklaidoje G. Sviderskytė teigia pasigendanti profesionalių žurnalistų. Pašnekovė sako, kad jaunieji kolegos yra neprofesionalūs ir jiems trūksta tvirto paruošimo.
„Šios gražios šventės proga nenoriu susiremti ietimis, tačiau atrodo, kad gero profesinio lygmens mūsų šalyje niekam ir nereikia. Priešingu atveju jau turėtume stipriai ir gerai parengtą profesionalių žurnalistų kartą. Dabar matome ne progresą, bet regresą. Mes turime stiprius prodiuserius, tačiau žurnalistai yra nykstanti rūšis“, – apie prastus žurnalistų įgūdžius pasakojo G. Sviderskytė.
Pašnekovės teigimu, viena iš silpnų žurnalistų darbo įgūdžių priežasčių gali būti prastas jų mokymas. G. Sviderskytė klausia, ką žurnalistai universitete daro ketverius metus, jei visko turi išmokti redakcijoje?
„Mes vis dar žaidžiame senovinius žaidimus ir pasakojame studentams apie žurnalistikos istoriją, apie seniai praėjusius laikus. Bet šie žmonės turės dirbti tikroje redakcijoje. Jie ateina visiškai nepasiruošę ir net nežinodami, kaip vyksta darbas redakcijoje“, – nusivylimą šiuolaikine mokymo sistema išreiškė G. Sviderskytė.
