Pripratome technologinę mobiliųjų telefonų pažangą sieti su vis didėjančiais megabitais, megapikseliais ir megabaitais. Šiuo požiūriu abi pristatomos naujovės tikrai netipiškos.
Pirmoji – erdvinis (3D) garsas, gerai pažįstamas iš daugiakanalių kino salių ar buitinių namų kino garso sistemų. Atrodytų, ką bendra tai gali turėti su mobiliuoju telefonu? Juk prie jo neprijungsi šešių ar aštuonių – kad ir mažyčių - kolonėlių arba daugiakanalių ausinių. Bet to ir nereikia: pastaruoju metu Japonijoje pasirodę nauji aukščiausios klasės mobilieji telefonai sugeba panardinti savo šeimininkus į erdvinį garsą be jokių išorinių priedų. Pakanka telefono šonuose esančių stereo mikrogarsiakalbių.
Šis paskutinis telefonų technologijų mados klyksmas tiesiogiai susijęs su D. Britanijos bendrovės „Sonaptic“ (http://www.sonaptic.com) sukurtomis erdvinio garso naudojimo mobiliuosiuose įrenginiuose technologijomis „Talk3D“ (http://sonaptic.com/products/Talk3D) ir „Handset3D“ (http://sonaptic.com/products/Handset3D). Daugiau nei 12 metų erdvinio garso srityje dirbantys bendrovės specialistai remiasi psichoakustikos pasiekimais. Tai mokslas, tiriantis, kaip garso bangos sąveikauja su žmogaus klausos aparatu ir kuria akustinius efektus. Žinodami, kaip ausys ir smegenys nustato garso sklidimo kryptį priklausomai nuo garso bangų formos ir stiprumo, „Sonaptic“ specialistai sukūrė skaitmeninio garso procesoriams skirtus algoritmus. Jie nežymiai pakeičia garso bangas (naudodami nuo 0 iki 680 milisekundžių vėlinimą), kad smegenims atrodytų, jog jos sklinda iš skirtingų erdvės taškų. Pasak pirmuosius telefonus su 3D garso galimybe išbandžiusių IT apžvalgininkų, erdvinio garso efektas jaučiamas maždaug metro atstumu nuo telefono nepriklausomai nuo to, kur jis yra – priešais ar už nugaros. Kai vartotojas per ausines klausosi telefone esančių muzikos kolekcijos įrašų ir tuo metu jam kas nors paskambina, pritildytas skambučio garsas lėtai priartėja iš vienos klausytojo pusės, o tuo metu virtualūs garsiakalbiai, atitinkamai mažindami garsą, sinchroniškai traukiasi į kitą pusę, kad būtų galima atsiliepti į skambutį. O kai pokalbis pasibaigia, virtualūs garsiakalbiai keliauja erdve į ankstesnes savo vietas. Kai ausinės nenaudojamos, edvinio garso įspūdį kuria telefono mikrogarsiakalbiai, pridedantys gelmės skambučių melodijoms, panardinantys į žaidimų garsų atmosferą, leidžiantys girdėti pašnekovo balsą taip, tarsi šis būtų pasiekiamas ranka. Galimas daiktas, kad neilgai trukus „Sonaptic“ garso procesorius turinčiais mobiliaisiais telefonais bus galima klausytis ir tikros erdvinės muzikos – Fraunhoferio institutas neseniai pristatė daugiakanalį MP3 formatą.
Antroji ne mažiau originali naujovė sukurta Masačūsetso (JAV) technologijų institute. Tai – „Emotive Alert“ (http://courses.media.mit.edu/2004spring/mas630/04.projects/zeynep_ron/), mobiliojo ryšio tinklų balso pašto sistemoms ir sumaniems atsakikliams skirta programinė įranga, suprantanti skambinančiojo emocijas ir mokanti atskirti vartotojui svarbius pranešimus nuo tų, kurie gali palaukti. Jei žinutę paliekančio žmogaus balsas susijaudinęs, balso pašto sistema abonentui pasiųs SMS žinutę, pranešančią, kad jam paliktas svarbus pranešimas. Kol kas „Emotive Alert“ gali atpažinti tik kelias emocijas – ar skambinantysis buvo atkaklus, susijaudinęs, patenkintas ar nusiminęs, o gal paliktas pranešimas buvo formalus. Bandymų metu programa neblogai skyrė susijaudinimą nuo ramaus tono bei liūdesį nuo džiugaus balso, tačiau jai sunkiau sekėsi atskirti formalų toną nuo neformalaus ir skubius pranešimus nuo neskubių. „Emotive Alert“ analizuoja 10 pirmųjų paliekamo pranešimo sekundžių pagal besikeičiantį balso stiprumą, tono pokyčius ir žodžių tarimo greitį, o po to palygina gautą informaciją su iš anksto parengtais „balso pirštų atspaudais“, identifikuojančiais konkrečias emocines būsenas. Kai padaromos galutinės išvados, kiekviena vartotojui palikta žinutė pažymima skambinančiojo emocijas apibūdinančiais grafiniais simboliais, kurie kartu su trumpa tekstine žinute išsiunčiami į abonento mobilųjį telefoną.
Tiesa, tokia informavimo apie galimas blogas ar geras naujienas sistema pasižymi ir trūkumu: juk skambinantysis savo emocijas gali „suklastoti“. Pavyzdžiui, prekes ar paslaugas telefonu bandančių įsiūlyti „tiesioginės rinkodaros“ bendrovių darbuotojai gali diktuoti pranešimą pakėlę balsą ir berdami žodžius, kad abonento telefone pranešimas apie šį skambutį būtų priskirtas prie ypatingai svarbių.
