Į klausimus, kurie susiję su sudėtingiausia – mamos – misija atsakė laidos „Visi mes žmonės“ herojė, „Telebimbam“ vaikų darželio ir „Upės“ pradinės mokyklos steigėja Neringa Čereškevičienė yra įsitikinusi, kad ribos reikalingos.
„Taip, mama yra židinio kurstytoja. Mama yra globėja, ji glaudžianti po savo sparnu, maitinanti savo pienu“, – teigė ji.
Ilgą laiką televizijoje dirbusi moteris taip pat sukūrė ir labai gražią šeimą – jie užaugino tris vaikus, kuriuos paleido į gyvenimą.
„Su vyru Alfredu turime tris vaikus – du jau užaugę. Pirmoji Kotryna – jau ištekėjusi, moteris, 27-erių. Sūnus numeris vienas – Justas, 25-erių. Mūsų jaunėlis – Rapolas, jam 16 metų, bet jau pasišnekame, turime suaugusį žmogų namuose. Gyvename tik trise name, du žmonės išėjo į savo gyvenimus, savo kelią“, – pasakojo moteris.
N. Čereškevičienė taip pat pasidalijo ir pačiu reikšmingiausiu savo gyvenimo įvykiu, kurio niekas kitas jai neatstotų.
„Jei reikėtų atsiminti pačius įsimintiniausius įvykius, tai tikriausiai būtų pirmieji susitikimai su mano vaikais – jų gimimas. Trys vaikai, trys skirtingi gimimai, trys skirtingi žmonių atėjimai į žemę iš dviejų žmonių santuokos. Trys stebuklai. Tik po to aš sužinojau, kad tai ne mūsų žmonės, tai tiesiog sielos, pasirinkusios mūsų šeimą. Tada prasidėjo kiti pamąstymai, suvokimai, iš esmės. Kas yra vaikas šeimoje, kas yra tėvai, kokie jų santykiai turėtų būti, kaip jie turėtų dinamiškai keistis jiems augant. Pirmas susitikimas yra daug ką nulemiantis, bet tikiu, kad pats svarbiausias“, – sakė ji.
Buvusi TV laidų vedėja kelis kartus pabrėžė, kad ribos tarp vaiko ir motinos yra būtinos, bet jos yra tam, kad santykis būtų tik kuo darnesnis ir geresnis.
„Mama, vaikas, draugai – per trumpas žodis. Ribos yra būtinos. Tos draugystės ribos būtinos. Raudona linija taip pat reikalinga, kurios nevalia peržengti nei man ir kurios mokinu neperžengti ir vaiko“, – sakė ji.
„Mes esame tikrai draugai, bet žodis „draugas“ būtų rašomas didžiąja raide. Aš esu suaugęs žmogus, su savo mažuoju žmogeliuku norintis draugauti. Tai yra pasitikėjimo ugdymas, didelis atvirumas. Aš nežinau, ar visi tėvai yra atviri vaikui. Yra teorijų, kad vaikams nereikia rodyti emocijų, nereikia būti liūdniems, kad vaikai augtų saugiai, jaukiai, nematydami šeimos barnių, netekčių, kad augtų šiltnamyje. Mūsų visi vaikai matė viską, girdėjo viską, prisilietę buvo prie visko, bet turbūt tai ir yra tikroji draugystė, kai mes parodome ir savo tamsiąsias puses, kai jie mato žmogų visokį. Žmogus žmogui draugas tada, kai jis žino jį visokį ir jį gali priimti. Kai man būna sunku, mano dukra Kotryna pabūna mano mama“, – šyptelėjo ji.
Tiesa, tris vaikus užauginusi moteris taip pat atskleidė, kas jai padėjo „nesumamėti“.
„Nesumamėti man padėjo mano darbas. Aš visada buvau tarp vaikų, kiekvieną šeštadienį arba sekmadienį, tiesioginiame eteryje, visuomet patempusi už siūlo į viršų. Buvo atskyrimas, kur aš mama, kur aš ne. Gal man ir padėjo tai visko nesuniveliuoti. Ką atsimenu, tai kad buvo per mažai laiko namuose. Neišbūni tiek, kiek reikia. Turi bėgti, tavo ego šaukia, kad tu gali, tu turi minčių, kad tavęs laukia išskėstomis rankomis. Ir tu bėgi, pasiduodi tam. Dabar jau turbūt taip nedaryčiau, bet, atsukus laiką atgal, didelių klaidų gal nebuvo“, – juokėsi N. Čereškevičienė.
Tiesa, garsi moteris sakė, kad anksčiau save suvokė kaip motiną, tačiau tik bėgant metams suprato, jog yra moteris.
„Apie moterį savyje pradėjau galvoti tik pastaraisiais metais, išėjusi iš televizijos. Kas yra Neringa manyje – žinojau, bet kokios mano kaip moters funkcijos, ką aš dar galiu kaip moteris padaryti, kas yra šalia manęs, kam aš reikalinga, kaip moteris... Ilgi pašnekesiai su vyru, ar mes jau seneliais ruošiamės būti, ar dar kaip vyras ir moteris. Anksčiau buvau lekiantis vėjas, o dabar esu labiau moteris“, – sakė Neringa.
