Teismų veiklą reglamentuojančių įstatymų pataisas Seimas svarsto jau keleri metai. Nors politikai problemas vardina vieną po kitos, teisės aktai tebėra nepataisyti.
„Balsas.lt“ kalbinti politikai tvirtino, kad Teismų įstatymo taisymo teismų reforma vadinti nederėtų, kadangi taip siekiama užtikrinti tik kai kuriuos teisingumo vykdymo aspektus: teismų viešumą, nuoseklią ir vienodą praktiką, visuomenės įtraukimą į su teismais susijusius procesus.
Siekia skaidrumo
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas sakė, kad svarbiausia šiuo metu priimti įstatymų pataisas, kurios padėtų teismų sistemai tapti skaidresnei ir viešesnei.
Visų pirma, skaidrumą užtikrintų privalomai visuose teismo posėdžiuose daromi garso ar vaizdo įrašai. J. Sabatausko siūlymu, rašytinė įrašų stenograma taptų posėdžio protokolo dalimi.
Socialdemokratas taip pat akcentavo, kad įstatymuose turi būtų aiškiai įtvirtinta, jog visų pakopų teismus saistytų jų pačių priimti sprendimai. Taip, J. Sabatausko manymu, pavyktų išvengti atvejų, kai analogiškose bylose priimami iš esmės skirtingi sprendimai.
Komiteto pirmininkas sakė, jog tiek teisėjų atrankos, tiek egzaminų, tiek teisėjų drausminę atsakomybę svarstančių komisijų sudėtyse apie pusė narių turėtų būti visuomenės atstovai. Tai, anot J. Sabatausko, taip pat padėtų užtikrinti teismų skaidrumą.
Dar viena siūloma naujovė – teisėjų veiklos vertinimas, kurį atliktų specialiai sukurta teisėjų vertinimo komisija. Ji, kaip teigia J. Sabatauskas, teisėjų veiklą vertintų periodiškai ir prisidėtų prie teisėjų drausminės atsakomybės kėlimo.
„Žingsnis atgal“
Kita vertus, iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto akiračio dingo administracinių teismų kompetencijos problema, sulaukusi gana prieštaringų vertinimų. Dar pernai konservatoriai siūlė galimybę įvesti kasaciją administracinėse bylose – taip Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galėtų peržiūrėti Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo sprendimus. Būta nuomonių, jog tai suteiktų piliečiams didesnių teisingumo garantijų.
Visgi J. Sabatauskas teigia, kad minėtu atveju reikėtų smarkiai reformuoti per beveik 10 m. nusistovėjusią administracinių teismų sistemą, be to, smarkiai pailgėtų bylų nagrinėjimo laikas. J. Sabatausko teigimu, reikėtų iš esmės keisti daugybę įstatymų, sukuriant atitinkamą procedūrinę tvarką.
Anot J. Sabatausko, Europos Komisija, dar svarstydama Lietuvos narystės Europos Sąjungoje klausimą, pabrėžė, jog administraciniai ginčai mūsų šalyje nagrinėjami per ilgai.
Panašios nuomonės laikėsi ir kitas Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Vidmantas Žiemelis, atstovaujantis mišriai Seimo narių frakcijai. Jo nuomone, įvedus kasaciją administracinėje teisenoje, būtų žengtas žingsnis 9 metus atgal, kuomet administracinių teismų išvis nebuvo.
V. Žiemelio teigimu, sukūrus dabartinę administracinių teismų sistemą, dar kartą reformuoti įstatyminę bazę ir teismų modelį būtų itin neekonomiška.
Permainomis suinteresuoti ne visi
Paklaustas, dėl ko vardintos problemos iki šiol nėra išspręstos įstatymų pataisomis, J. Sabatauskas teigė, jog to derėtų klausti asmenų, kurie pataisų priėmimą nuolat vilkina. Anot politiko, yra asmenų, kurie suinteresuoti, kad įstatymai nebūtų taisomi iš viso.
J. Sabatauskas nesiryžo prognozuoti, kada bus priimta nauja Teismų įstatymo redakcija. Atsižvelgdamas į svarstymo tempus, Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas skeptiškai vertino galimybę, kad tai pavyks padaryti dar pavasario sesijoje.
V. Žiemelis portalui „Balsas.lt“ teigė, jog didžiausia problema – politinio susitarimo trūkumas. Daugiausiai prieštaravimų, anot V. Žiemelio, kelia būtent administracinių bylų kasacijos problema.
Visgi J. Sabatauskas pastebėjo, jog daugelis Seimo narių jau suprato, kad Teismų įstatymą reikia taisyti kuo skubiau. Abu portalo kalbinti parlamentarai vylėsi, jog iki vasaros pavyks priimti bent dalį svarbiausių nuostatų.
