Į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi du mirusios moters sūnūs. Jie nurodė, kad mama buvo onkologinė ligonė. 2019 m. sausio 22 d. ypač prastai pasijutusi moteris kartu su vienu sūnumi nedelsiant nuvyko pas savo šeimos gydytoją Utenos pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC). Kadangi šeimos gydytojos darbo laikas jau buvo pasibaigęs, pacientę apžiūrėjo kita gydytoja. Įvertinusi pacientės būklę kaip kritinę, medikė davė siuntimą gydymui į stacionarą.
Kaip teismui nurodė ieškovai, atvykus į Utenos ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, pacientei buvo liepta grįžti į Utenos PSPC, iš ten kviesti greitąją pagalbą, nors pacientės būklė akivaizdžiai buvo prasta, ji kalbėjo silpnai ir nerišliai, pati nejudėjo.
Sūnus, palikęs mamą vežimėlyje, nuskubėjo atgal į Utenos PSPC pas siuntimą išrašiusią gydytoją. Ši pacientės dokumentus perdavė Utenos PSPC Šeimos medicinos skyriaus vedėjui, kuris kartu su moters sūnumi grįžo į ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Vedėjas skambino į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas, ten budintis hematologas rekomendavo atlikti kraujo produktų transfuziją Utenos ligoninėje.
Tačiau moteris į Utenos ligoninės stacionarą gydymui nebuvo paguldyta. Sunkios būklės pacientė buvo išleista į namus, jai nurodyta kitą dieną darytis dializę, o po jos atvykti į Utenos ligoninės priimamąjį.
Mamą namo parvežęs kartu gyvenantis sūnus paguldė ją ilsėtis, o anksti ryte rado mirusią.
Teismas nustatė, kad atsakovė Utenos ligoninė 2019 m. sausio 22 d. nesuteikė sunkios būklės pacientei būtinosios medicininės pagalbos, kurią privalėjo suteikti, ir tai yra aiškiai neteisėti veiksmai, dėl kurių neturtinė žala yra neišvengiama.
Teismas pažymėjo, kad Akreditavimo tarnyba, pagal ieškovų kreipimąsi atlikusi aplinkybių ir faktų Utenos ligoninėje vertinimą, savo ataskaitoje nurodė, kad Utenos ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje pacientei būtinoji medicinos pagalba nebuvo suteikta – pacientė neužregistruota, jos būklė nevertinta, medicinos dokumentacija nepildyta, nesuteikta būtinoji pagalba.
Teismas atmetė Utenos ligoninės tvirtinimą, kad veiksmui vykstant ligoninės priėmimo skyriuje faktiškai nebuvo kreiptasi dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo būtent Utenos ligoninėje, nes tuo metu buvo tariamasi dėl ligonės stacionarizavimo Santaros klinikose. Buvo nustatyta, kad tuo metu ligonės gabenti į Vilnių nebuvo galimybės, todėl teismas pažymėjo, kad Utenos ligoninė, žinodama pacientės sveikatos būklę, įvardytą siuntime, neturėjo teisės pagalbos suteikimo nukelti į kitą dieną.
„Gydytojas yra profesionalas, jis turi specialių žinių, gyvybiškai svarbiais žmogui klausimais žino ir gali daugiau, <...>, turi pripažintą teisę taikyti specialias žinias bei kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, todėl neturi elgtis nerūpestingai, abejingai ligonės būklės atžvilgiu, privalo imtis skubių būtinų priemonių, o ne išleisti į namus su nurodymu atvykti kitą dieną. <...> duomenys akivaizdžiai rodo, kad ligoninės priėmimo skyriaus darbuotojai žinojo aplinkybes apie pacientės sveikatos būklę ir kokios pagalbos ji reikalinga, bet pagalbos suteikimą nukėlė kitai dienai,“ – pažymėjo teismas.
Ir nors šiuo atveju, teismo įsitikinimu, negalima kategoriškai teigti, kad laiku ir tinkamai suteikus būtinąją medicininę pagalbą pacientės gyvybė būtų buvusi išgelbėta, nes moteris jau sirgo sunkia onkologine liga, tačiau tikimybė išgelbėti pacientės gyvybę kuriam laikui būtų buvusi, jeigu Utenos ligoninėje neatidėliotinos sveikatos priežiūros paslaugos būtų buvę jai suteiktos.
Konstatavęs, kad Utenos ligoninės neteisėtus veiksmus patvirtina byloje surinkti įrodymai bei nustatytos aplinkybės, teismas priteisė ieškovams – mirusios pacientės sūnums neturtinę žalą. Vienam sūnui ligoninė turės sumokėti 2600 eurų, kitam – 600 eurų neturtinės žalos. Pastarajam gydymo įstaiga privalės atlyginti ir 1800 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Panevėžio apygardos teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
