Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs Laimutės Stankūnaitės ir mirusio Drąsiaus Kedžio dukters gyvenamosios vietos nustatymo bylą, nutarė, kad dukra gyvens su savo motina L. Stankūnaite.
(Papildyta 16.20)
E. Laužiko teigimu, teisėjų kolegija taip pat įvertino Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuluotą Europos Žmogaus teisių teismo, pagal kurią tėvų valdžios ribojimas bus pagrįstas tik tada, kai jis bus atliktas pagal įstatymą ir atitiks teisėtą konvencijos prasmę ir bus būtinas demokratinėje visuomenėje.
Nepaisant to, kad L. Stankūnaitė šiuo metu yra saugoma Kriminalinės policijos biuro pareigūnų, teismas nustatė, kad vaikui yra užtikrintos sąlygos sveikai gyventi ir vystytis.
----------
Tokią galutinę ir neskundžiamą nutartį LAT teisėjų kolegija, vadovaujama Sigitos Rudėnaitės, paskelbė pirmadienį.
Spaudos konferenciją surengęs teisėjų kolegijos pirmininkas Egidijus Laužikas sakė, kad teisėjų nuomonė buvo vieninga, kad pagrindo riboti Laimutės Stankūnaitės motinos valdžiai ir nustatyti vaiko naują gyvenamąją vietą nėra: „Peržiūrėjome ir baudžiamąją bylą, kurioje L. Stankūnaitei buvo pateikti įtarimai, tačiau ši byla nutraukta, todėl nutarėme neriboti motinos valdžios į vaiką bei gyvenamosios vietos nustatymo nepaisant, jog šiuo metu mergaitės mama yra saugoma valstybės ir jos abi gyvena konspiraciniame bute“.
E. Laužikas pastebėjo, kad ši byla yra išskirtinė, kadangi teismui teko spręsti, ar vaiką, kurio mama yra saugoma valstybės ir kurios gyvybei gresia pavojus, palikti su mama: „Tėvams atimama teisė į tėvų valdžią arba ji apribojama tik tada, kai tėvai visiškai nesirūpina vaiku ir daro jam žalą“.
Nagrinėjant bylą, anot E. Laužiko, vertinta ir atlikta psichologinė ekspertizė, kad mergaitės gyvenimas kasacinės ieškovės Neringos Venckienės namuose buvo susijęs su materialinėmis vertybėmis, matūraliu saugumo stabilumo požymiu: „Vaikas negalėjo suprasti, kur jam geriau gyventi, todėl nutarus, kad tėvų valdžios riboti nėra pagrido nutarta nustatyti ir gyvenamąją vaiko vietą – pas motiną konspiraciniame bute“.
LAT teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad nėra įrodymų, jog L. Stankūnaitė galėjo atlikti priešingus jos dukters interesams veiksmus.
Teismo teigimu, tai, kad vaiko gyvenamojo vieta nustatyta su motina, nepaneigia giminaičių, su kuriais vaiką sieja glaudūs šeiminiai ryšiai, teisės su juo bendrauti.
E. Laužikas akcentavo, kad teismas netyrė naujų įrodymų, o tik nagrinėjo tuos pačius klausimus, kaip ir žemesnės instancijos teismai.
Į teismą, siekdama susigrąžinti mergaitės globą, kreipėsi buvusi Kauno apygardos teismo tesėja, dabartinė Seimo narė Neringa Venckienė. Ji siekia, jog būtų pakeisti ankstesnių teismų sprendimai, kuriais remiantis mergaitė gyvena su motina L. Stankūnaite.
Šią bylą nagrinėjo išplėstinė septynių teisėjų kolegija.
2011 m. gruodį Kėdainių rajono apylinkės teismas nusprendė D. Kedžio ir L. Stankūnaitės dukrą, kurią globojo jos tėvo D. Kedžio sesuo N. Venckienė, perduoti motinai. 2012 metų balandį Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti šį sprendimą.
Teismo sprendimas įvykdytas pernai gegužės 17 dieną, kai gausios policijos pajėgos šturmavo N. Venckienės namus Garliavoje ir mažametę perdavė L. Stankūnaitei. Iki šiol motiną ir dukrą saugo valstybė, kur jos gyvena, slepiama.
Pernai lapkričio 30-ąją tuometis Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas visiškai išteisino pedofilija kaltintą velionį kaunietį verslininką Andrių Ūsą.
