„Visiems žinoma, kad T. Barštys yra tikrasis „Kauno grūdų" šeimininkas. Tačiau perėmęs „Kauno grūdų" kontrolę šis verslininkas nepasiūlė parduoti akcijas ir smulkiesiems akcininkams, ilgus metus negaunantiems dividendų", - sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius, kuris taip pat yra ieškovas byloje.
„Kauno grūdų" kontrolę T. Barštys įgijo 2005 metų kovą, kai kartu su kitais įmonės valdybos nariais bei jų sutuoktiniais valdė 40,07 proc. „Kauno grūdų" akcijų. Tuo metu galiojęs Vertybinių popierių įstatymas numatė, kad kartu veikiantys asmenys, įsigiję daugiau kaip 40 proc. įmonės kapitalo, privalo pateikti oficialųjį pasiūlymą likusioms akcijoms supirkti.
„Tai, kad T. Barštys ir su juo kartu veikiantys asmenys turėjo „Kauno grūdų" kontrolę, raštu yra patvirtinusi ir Vertybinių popierių komisija, kurios teises yra perėmęs Lietuvos bankas", - sakė T. Pilipavičius.
Pasak jo, pasiūlymo supirkti akcijas laukia šimtai smulkiųjų „Kauno grūdų" akcininkų.
2011 metų pabaigoje „Kauno grūdų" grupės konsoliduotas nuosavas kapitalas siekė 276 mln. litų. „Kauno grūdų" grupės apyvarta siekė 1,2 mlrd. litų, o grynasis pelnas - 28,6 mln. litų.
„Smulkieji akcininkai, stebėdami Lietuvos verslo sėkmės istoriją, apie dividendus kol kas gali tik svajoti", - sakė T. Pilipavičius.
Anksčiau bylas dėl privalomojo akcijų supirkimo yra pralaimėjusi bendrovė „Panevėžio keliai", jau pateikusi pasiūlymus supirkti Panevėžio statybos tresto, „Ukmergės kelių" ir „Aukštaitijos trakto" akcijas. Pagrindinis „Lino" akcininkas Ramūnas Lenčiauskas, pralaimėjęs ginčus su Lietuvos banku dėl akcijų supirkimo, oficialųjį pasiūlymą akcijoms supirkti pateikti vis dar delsia.
