E. Šatas teisme ginčijo VSD teiginį, kad jis 2008 metais „MG Baltic“ įsigyjant didžiausią Lietuvoje alkoholio gamintoją „Alitą“ buvo koncerno „savas žmogus“ Konkurencijos taryboje.
Be to, E. Šatas teigė, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) neteisėtai paviešino VSD teiginį, pažeidusį jo garbę ir orumą.
Ieškiniu Konkurencijos tarybos pirmininkas siekė ir 4 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Savo sprendime teismas pritarė, kad VSD pažymoje pateikti duomenys buvo nutekinti visuomenės informavimo priemonėmis be teisėto pagrindo, dar iki NSGK sprendimo juos paviešinti.
„Kadangi NSGK buvo atsakingas už parlamentinio tyrimo metu gautos informacijos saugojimą ir tinkamą naudojimąsi ja, todėl pažeidus šią pareigą turi būti sprendžiamas ir valstybės atsakomybės klausimas už ginčo informacijos paskleidimą, jei ši informacija galimai pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus“, – rašoma teismo pranešime.
Teismas taip pat pažymėjo, kad įstatymas nenustato NSGK pareigos paviešinti tyrimo metu surinktą medžiagą, todėl kai VSD savo pažymoje pateikė duomenis apie E. Šatą, o komitetas nusprendė paviešinti ne tik savo išvadą, bet ir šią saugumo departamento pažymą, jis prisiėmė atsakomybę už šių duomenų patikimumą.
LAT pritarė pirmosios instancijos – Vilniaus miesto apylinkės – teismo išvadai, kad VSD pažymoje esantys duomenys yra pateikiami ne kaip nuomonė, o kaip objektyvus realiai egzistuojantis faktas, žinia.
Tiesa, anot teismo, šią žinią vėliau paneigė Specialiųjų tyrimų tarnyba.
„Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovė, paskleidusi žinią apie ieškovą ir sukėlusi abejonių visų pirma valstybės vadovams, ar ieškovas atitinka einamoms pareigoms keliamus reikalavimus, vėliau pati (šiuo atveju – premjero pavedimu Specialiųjų tyrimų tarnybai) patvirtino, kad ieškovas yra tinkamas toliau eiti pareigas, taigi kad paskleista žinia neatitinka tikrovės“, – pabrėžė Aukščiausiasis Teismas.
Teismo vertinimu, byloje nėra nustatyta, kad VSD teiginiai E. Šatui būtų turėję skaudžių padarinių ar pakenkę jo profesinei karjerai, tad pripažinimas, jog jie neatitinka tikrovės ir pažeidžia garbę bei orumą, yra pakankamas ir jo neturtinės žalos atlyginimas.
LAT taip pat pabrėžė, kad visuomenę turi pasiekti teisinga ir tikrovę atitinkanti informacija.
„Priešingos informacijos teikimas neatitinka viešojo intereso, nes taip visuomenė tik klaidinama, pavyzdžiui, kaip šiuo atveju, keliant nepasitikėjimą valstybe, jos institucijomis ir jose veikiančiais asmenimis, kurių veiklos tikslas yra ginti ir saugoti visuomenę bendrai ir kiekvieną jos narį atskirai“, – pabrėžė Teismas.
E. Šatas į teismą dėl garbės ir orumo gynimo kreipėsi 2018-ųjų rugsėjį, Vilniaus apylinkės teismas jo ieškinį buvo patenkinęs ir pripažinęs, kad VSD teiginiai pažeidė Konkurencijos tarybos vicepirmininko garbę ir orumą.
Pernai balandį šį sprendimą pakeitė Panevėžio apygardos teismas, kuris teigė, kad VSD teiginiai turėtų būti vertinami kaip nuomonė, kurios patikrinti neįmanoma.
Pasak 2018 metų VSD pažymos, „MG Baltic“ siekiant įsigyti dalį „Alitos“ akcijų, E. Šatas tapo koncerno „savu žmogumi“ Konkurencijos taryboje ir siekė palankaus sprendimo verslo grupei.
E. Šatas tarybos nariu dirba nuo 2011-ųjų rugpjūčio, o 2012-ųjų gegužę paskirtas pirmininko Šarūno Keserausko pavaduotoju. Abu kartus jį į tarybą paskyrė prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmąjį – teikiant tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui, antrąjį – Sauliui Skverneliui.
Aukščiausiojo teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
