Klaipėdos apygardos teismas ėmė iš naujo nagrinėti Danės krantinių neatlygintino perdavimo bendrovei „Klaipėdos laivų remontas“ (KLR) bylą. Sutartį pasirašęs meras teigia, kad susitarime minima krantinių dalis bendrovei nepriklauso.
Pastarąsias dvi savaites teismas aiškinasi, ar prieš ketverius metus jo paties patvirtinta taikos sutartis tarp uostamiesčio savivaldybės ir „Klaipėdos laivų remonto“ sudaryta nepažeidžiant įstatymų.
Teismas šią taikos sutartį patvirtino 2005 metais. Kaip BNS sakė Klaipėdos apygardos teismo pirmininko patarėja Gintarė Daugėlaitė, ją Klaipėdos savivaldybės vardu pasirašė meras liberalcentristas Rimantas Taraškevičius, KLR direktorius Alvydas Butkus ir tuometinė Klaipėdos apskrities viršininkė Virginija Lukošienė.
Pasak G. Daugėlaitės, sutartimi bendrovei 25-eriems metams perduota neatlygintinai valdyti ir naudoti kairiosios Danės upės krantinės dalį bei „neatlygintinai valdyti ir naudotis minėtų krantinių rekonstrukcijos sukurta infrastruktūra“.
Po daugiau nei trejų metų - 2008-ųjų rugpjūtį - Generalinė prokuratūra (GP) paprašė Klaipėdos apygardos teismo vėl imtis nagrinėti bylą ir nuspręsti, ar mieste esanti krantinė perduota bendrovei nepažeidžiant įstatymų.
„Prašyta teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje buvo taikos sutartis tarp KLR ir savivaldybės. Prokurorai mano, kad pažeistas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir disponavimo juo įstatymas“, - prokuratūros kreipimąsi BNS patvirtino GP atstovė spaudai Aurelija Juodytė.
Anot G. Daugėlaitės, prokuratūra ginčija taikos sutarties sudarymo procedūrą, kadangi krantinė perduota bendrovei be savivaldybės tarybos sprendimo.
Prokurorams sutartį dėl Danės krantinių perdavimo pernai pavasarį skundė Klaipėdos savivaldybės tarybos narys konservatorius Naglis Puteikis. Pasak jo, meras R. Taraškevičius tarybos posėdžio metu yra paneigęs, jog ši sutartis egzistuoja.
„Mane papiktino toks unikalus, slaptas milžiniškos dalies turto perdavimas mero verslo partneriui. Tuo metu, kai meras vedė derybas su vienu iš KLR bendrasavininkų - Robertu Dargiu, jo firma „Klaipėdos monolitas“ gavo užsakymą restauruoti šiai įmonei priklausantį Ryžių malūną“, - BNS tvirtino politikas.
Anot jo, meras ir R. Dargis pažįstami nuo sovietmečio.
N. Puteikio duomenimis, KLR motyvuoja savo teises į krantinę tuo, kad Stalino laikais pastatė nedidelę jos dalį, kuri esą 8 kartus mažesnė nei dabar valdoma krantinės atkarpa.
Anot N. Puteikio, šiuo metu krantinės kaina siekia 55-60 mln. litų - suma nuo 2005 metų, kai ji buvo perduota privačiai bendrovei, išaugo kone dvigubai. KLR, uostamiesčio tarybos nario teigimu, krauna pelną ne tik nemokamai naudodamasi krantine, bet ir Lietuvos valdžios bei ES skiriama parama jos renovacijai.
„KLR prašo 5 mln. litų jachtų ir katerių švartavimo įrangai iš ES fondo kaip privati bendrovė, o tam jai būtina taikos sutartis - paramą gaus tik jei turės krantinę. Dėl to teismo sprendimas vilkinamas“, - aiškino politikas.
Uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius savo ruožtu BNS sakė niekada neneigęs egzistuojant taikos sutartį, tačiau, anot jo, susitarime minimos Danės krantinės priklauso Klaipėdos savivaldybei, o bendrovei jos perduotos nebuvo.
„Taikos sutartis pasirašyta, bet joje nustatyti įsipareigojimai neįvykdyti - mes turėjome perduoti KLR krantines, bet neperdavėme. Išsiaiškinome, kad negalime taip elgtis, kad turi būti skelbiamas krantinių nuomos konkursas. KLR norėjo prisiteisti, kad priklausytų jiems, bet jie neturi jokių teisinių dokumentų, įrodančių, kad jie būtų investavę į tas krantines“, - tikino liberalcentristas.
Pasak R. Taraškevičiaus, prie sprendimo susitaikyti su bendrove teisme privedė tai, kad esą norėta greičiau renovuoti krantines.
„Kad greičiau užbaigti procesą - kadangi projektas buvo baigiamas rengti, reikėjo pradėti vykdyti darbus, buvo priimtas saliamoniškas sprendimas susitaikyti teisme“, - susitarimo pasirašymo motyvus aiškino meras.
Politikas negalėjo pasakyti, kokia susitarime minimos krantinės vertė, tačiau kategoriškai atmetė N. Puteikio pateiktą variantą, kad ji siekia 50-60 mln. litų.
„Galvojate, pas mane galvoje visa matematika taip ir sudėta - kiekvienas krantinės metras. Absurdas, kad 50-60 mln. litų - viso projekto vertė, tai yra, visų krantinių sutvarkymas, kai bus baigtas, kainuos apie 50 mln. litų, o tos ginčytinos krantinės - vienas ketvirtadalis ar vienas penktadalis, ką dabar galiu tiksliai atsakyti“, - sakė R. Taraškevičius.
Meras „naiviu“ pavadino klausimą, ar sutartyje minimos krantinės iš tiesų priklauso visuomenei ir norint prie jų švartuotis jachtoms bei kateriams nereikia mokėti mokesčio KLR. Jis tvirtino, jog savivaldybė stengiasi „gražiausio šalies objekto“ vardan.
„Naivesnio klausimo nesu girdėjęs... Užbaigus krantinių rekonstrukcijos darbus, bus paskelbtas konkursas krantinių operatoriaus parinkimui, kuris turės papildomai investuoti ne mažiau nei 4 milijonus - benzino kolonėlę, žvejų turgelį, laivų iškėlimo pakėlimo įrangą įrengti. Atsiprašau, bet iš jūsų klausimų matosi, kad jūs visiškai nesuprantate, apie ką mes kalbame. N. Puteikio sapalionės man visiškai neįdomios - mes darom vieną gražiausių objektų Lietuvoje, kuris papuoš ne tik miestą, bet ir visą šalį“, - aiškino R. Taraškevičius.
Su KLR direktoriumi Alvydu Butkumi BNS susisiekti nei šią, nei praėjusią savaitę kol kas nepavyko - anot internete skelbiamu telefono numeriu atsiliepusių bendrovės darbuotojų, jis labai užsiėmęs.
