Lietuvos apeliacinis teismas birželio 29 dieną patenkino „Orlen Lietuvos“ skundą - panaikino Vilniaus apygardos teismo sausio 5 dienos sprendimą priimti nagrinėti „Lietuvos geležinkelių“ ieškinį ir gražino šį klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
„Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nenagrinėjo kilusio ginčo pobūdžio, apimties, nesprendė, ar ginčas patenka į arbitražo kompetenciją, neišsiaiškino „Orlen Lietuvos“ požiūrio ir valios dėl ginčo nagrinėjimo bendrosios kompetencijos teisme“, - rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.
„Lietuvos geležinkelių“ ir „Orlen Lietuvos“ sutartyje dėl krovinių gabenimo yra numatyta, kad didesnės kaip 14,5 mln. eurų vertės ginčai turi būti nagrinėjami Vilniaus komercinio arbitražo teisme. „Orlen Lietuvos“ teigimu, bendrovių ginčo vertė jau yra viršijusi šią ribą, tačiau geležinkeliai, siekdama išvengti arbitražo, nepagrįstai skolą išskaido į atskirus laikotarpius ir inicijuoja atskiras bylas.
Tai, kad bendrovių ginčo vertė yra didesnė kaip 14,5 mln. eurų, netiesiogiai pripažino ir „Lietuvos geležinkeliai“, kurių skunde teismui nurodyta, kad „Orlen Lietuvai“ nuo 2014 metų sausio atsisakant apmokėti PVM sąskaitas-faktūras visa jų apimtimi, susidarė didesnė kaip 25 mln. eurų vertės nepriemoka.
Įmonių ginčas kilo nesutariant dėl naftos produktų gabenimo įkainių - bendrovės skirtingai traktuoja 2009 metais pasirašytą sutartį. „Lietuvos geležinkeliai“ yra pateikę kelis skirtingus ieškinius Vilniaus apygardos teismui dėl skolos už skirtingus laikotarpius nuo 2014-ųjų pradžios iki šių metų vidurio, savo ruožtu „Orlen Lietuva“ dėl geležinkelių kainodaros kreipėsi į Vilniaus komercinį arbitražą, kuriame siekia prisiteisti 15,9 mln. eurų.
Anot geležinkelių, nuo 2014 metų pradžios pasikeitus mokesčio už infrastruktūrą skaičiavimui, „Orlen Lietuva“ už paslaugas moka mažiau nei nurodoma sąskaitose - 2014 metais ji paprašė maždaug 29 mln. eurų nuolaidos, tačiau geležinkeliai ją atsisakė suteikti. Savo ruožtu „Orlen Lietuvos“ tvirtina, kad geležinkeliai neteisingai skaičiuoja paslaugų kainas, priskaičiuodami papildomus mokesčius, kurie nėra numatyti ankstesniuose susitarimuose dėl tarifų.
