„Kad ir kas šiandien bevyktų, realiai nelabai turi prasmės, nes rugpjūčio 30-ąją suėjo senatis šiems nusikaltimams“, – prieš nuolat įvairiais trukdžiais ir mistinėmis ligomis lydimą dviguba žmogžudyste kaltinamo kauniečio verslininko Gintaro Skobo teismo posėdį Vilniaus apygardos teismo rūmų fojė kalbėjo valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikantis elitiniu kovotoju su mafija laikomas Generalinės prokuratūros prokuroras Zdzislavas Tuliševskis.
1992 metais rugpjūčio 30-osios vakarą Kaune buvo nesėkmingai pasikėsinta į vieną iš tuomet laikinojoje sostinėje klestėjusios Ramaškinių gaujos lyderių Vidmantą Urniką. Vyrui pavyko išgyventi, bet jo giminaitis Darius Steponavičius buvo pakirstas samdyto žudiko kulkų.
Prokuroras Z. Tuliševskis bandys įrodyti, kad šiuos nusikaltimus užsakė verslininku vadinamas G. Skobas.
Kaltinamajame akte rašoma, kad G. Skobas davė pistoletą „Makarov“ savo vaikystės draugui iš Šilutės Dinarui Užkuraičiui, išmokė jį elgtis ir sukurstė nužudyti.
1992 metų rugpjūčio 30 d. D. Užkuraitis buvo nuvežtas į Statybininkų–Lakajų gatvių sankryžą Kaune, kur per pasalą nušovė D. Steponavičių bei pasikėsino į V. Urniką.
Išvakarėse gautas kaltinamojo laiškas
Teismui pirmininkaujanti Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė trečiadienio rytą pranešė, kad teismo posėdžio išvakarėse gavo vienintelio kaltinamojo G. Skobo pranešimą, kad šiam nusikaltimui, kuriuo jis yra kaltinamas rugpjūčio 30 dieną suėjo senatis – lygiai 20 metų.
„Kadangi neturiu nei sveikatos, nei jėgų, todėl norėčiau, kad kuo greičiau šis procesas pasibaigtų. Jei norėčiau galėčiau prašyti, kad ši byla būtų peržiūrėta iš naujo, ir tuo pačiu galėčiau iš valstybės išsireikalauti kompensacijos. Žinau, kad šioje absurdiškoje byloje būčiau pripažintas nekaltu. Tačiau daugiau nebenoriu nieko. Svarbiausia, kad nepaisant šių absurdiškų man pateiktų kaltinimų likau toks pats žmogus šeimai ir mano artimiems bičiuliams“, – V. Pakalnytė-Tamošiūnaitė teisme perskaitė išvakarėse gautą G. Skobo laišką.
Pasirodė vienas liudytojas
Anksčiau niekada nebuvęs teistas G. Skobas paprašytas teisėjos prisistatė šiuo metu dirbantis konsultantu įmonėje „Kauno komprojektas“.
Teismas šiame teismo procese nutarė padaryti pertrauką ir surinkti duomenų, ar per dvidešimties metų laikotarpį G. Skobas nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat bus peržiūrėtas teisme pagarsintas G. Skobo pareiškimas dėl senaties termino, tad kito teismo posėdžio metu teisėjų kolegija žada apsispręsti, ar ši byla bus nagrinėjama iš naujo.
Į trečiadienį vykusį teismo posėdį atvyko ir vienas iš kviestų liudytojų Vitalijus Čebatorius, buvęs sargas, kuris lemtingą 1992-ųjų vasaros vakarą darbavosi netoli nusikaltimo vietos, esančios greta Statybininkų–Lakajų gatvių sankryžos Kaune.
Šiuo metu vyriškis dirba tolimųjų reisų vairuotoju vienoje Marijampolės bendrovėje.
J. Čebatorius teismo sekretorei pareiškė, kad tą vakarą nieko nematęs ir apskritai nieko nežinąs apie šį nusikaltimą, todėl sakė nesuprantąs kodėl yra kviečiamas liudyti teisme.
Teismo kolegija nutarė, kad į kitą teismo posėdį J. Čebatorius nebus kviečiamas.
Sekantis teismo posėdis vyks rugsėjo 26 dieną.
Tituluotas milijonierius
Pirmąsyk G. Skobo byla Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta dar 2006 metų gruodį. Tąkart laisvės atėmimo bausmėmis buvo nuteisti beveik visi Ramaškinių gaujos nariai.
Įspūdingais turtais garsėjančio G. Skobo pavardė gana dažnai minėta 1993–1995 m., kai jis buvo vienas artimiausių skandalingai pagarsėjusio verslininko Arvydo Stašaičio bendražygių. Tuomet G. Skobas su 1996-ųjų balandį Daktarų gaujos pasiųstų smogikų sušaudyto „Agoros“ prezidentu Sigitu Čiapu ir EBSW koncerno vadovu Gintaru Petriku priklausė vadinamajam Kauno kapitalistų elitui ir buvo įtrauktas į turtingiausių šalies verslininkų dešimtuką.
Su A. Stašaičiu G. Skobas įkūrė „Lietūkio“ banką, kuris vėliau bankrutavo. Kur kas sėkmingiau jam sekėsi prekiauti spalvotuoju metalu ir dalyvauti privatizuojant Kauno centre įsikūrusias įmones.
G. Skobas iki šiol vadovauja Lietuvos jaunųjų verslininkų sąjungai, kurią įkūrė 1993 m., ir priklausė įvairioms šalies verslo asociacijoms. Vienoje jų – „Tarptautiniai prekybos rūmai Lietuva“ („ICC Lietuva“) – jis buvo įtrauktas į tarybą bei valdybą.
2003 m. lapkritį „už nuopelnus kuriant teigiamą Lietuvos įvaizdį“ G. Skobas buvo apdovanotas „ICC Lietuvos“ garbės ženklu.
Šiais metais G. Skobas siekė Lietuvos bokso federacijos prezidento posto, tačiau jis nebuvo išrinktas. Kalbama, kad skandalų vengiantys dabartiniai bokso pasaulio žmonės kratėsi G. Skobo dėl to, kad jis tebėra kaltinamas dvigubos žmogžudystės užsakymu.
