Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) trečiadienį bylą nutraukė „Orlen Lietuvos“ prašymu, šalims jį išsprendus bendru susitarimu, BNS pranešė teismo atstovė Sigita Baltaduonė.
VERT BNS pranešė, kad „Orlen Lietuva“ paprašė nutraukti bylą savo iniciatyva, šalys nepasirašė jokio susitarimo. Pasak tarybos, mažinant administracinę naštą, taryba supaprastino reguliavimo apskaitos reikalavimus, todėl ginčas bendrovei tikriausiai tapo neaktualus.
„Kiti ūkio subjektai, kurie buvo pripažinti didelę įtaką turinčiais asmenimis teikiant rezervinės galios paslaugas, tarybos sprendimo neskundė“, – rašoma VERT komentare.
Pernai vasarį tuometinė Kainų ir energetikos kontrolės komisija, baigusi antrinio avarinio ir tretinio aktyviosios galios rezervų paslaugų rinkų tyrimą, paskelbė, kad bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ (dabar – „Ignitis gamyba“), „Orlen Lietuva“, „Panevėžio energija“ ir Kauno termofikacijos elektrinė (KTE) pripažintos turinčiomis didelę įtaką rinkai.
Visoms bendrovėms nuo 2020 metų nustatyti įpareigojimai, tarp kurių – sąnaudų apskaita.
VERT tyrimas atliktas norint nustatyti, ar gamintojai dėl konkurencijos trūkumo gali taikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti jų spaudimą.
„Orlen Lietuva“ prašė panaikinti VERT nutarimą, kuriuo bendrovė pripažįstama turinčia didelę įtaką tretinio aktyviosios galios rezervo rinkoje bei jai nustatomi ex ante (išankstiniai) įpareigojimai.
Pernai spalį skelbta, kad teismas pasiūlė „Orlen Lietuvai“ taikiai susitarti su VERT.
2019 metais tretinio rezervo paslaugą teikė visos keturios bendrovės, joms nustatytas 520 MW tretinis rezervas. Šiemet šią paslaugą – 45 megavatais mažesnės apimties, tai yra, 475 MW – užtikrins „Ignitis gamybos“ valdomos Lietuvos elektrinės 7-as ir 8-as blokai.
Aukcione taip pat dalyvavo KTE, „Orlen Lietuva“,„Panevėžio energija“ ir „Achema“.
Tretinis rezervas skirtas pakeisti antrinį rezervą ir turi įsijungti per 12 valandų, o energiją gaminti iki 10 parų.
