Tokį sprendimą LAT priėmė išnagrinėjęs tėvo skundą dėl žemesnės instancijos teismo jam skirtą 100 baudą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimo.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tėvas pagal teismo patvirtintą tvarką su vaikais bendravo tik pusę metų, vėliau su vaikais nebendravo visiškai, su jais nesusitiko.
Teismo posėdžių metu jo advokatas nurodė, kad tėvas, sudarydamas taikos sutartį, suprato, jog jis susitaria dėl teisės, o ne dėl prievolės bendrauti su vaikais.
Tėvas nurodė, kad su vaikais nebendravo dėl objektyvių priežasčių: neturi nuosavo būsto, todėl negali suteikti tinkamų vaikams gyventi sąlygų, turi daugiau nepilnamečių vaikų, todėl pritrūksta laiko, taip pat teigė, kad vaikai yra nuteikti prieš jį, nenori su juo bendrauti ir kt.
Teismas nurodytų priežasčių nelaikė teisėtu pagrindu atsisakyti vykdyti bendravimo su vaikais tvarką. Teismas nustatė, kad tėvas nenori bendrauti su nepilnamečiais vaikais.
Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą, bet tėvas pateikė kasacinį skundą keldamas klausimą dėl jo pareigos bendrauti su vaikais.
Jis įsitikinęs, kad negali būti verčiamas vykdyti savo pareigą bendrauti su vaikais, todėl teismas negalėjo jam skirti baudos už teismo nutarties, kuria patvirtinta jo ir vaikų bendravimo tvarka, nevykdymą.
Kasacinis teismas apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeitęs ir nurodė, kad tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
Anot LAT, šios pareigos yra abiejų tėvų, jos vykdomos abipusiu tėvų sutarimu, o jei tai nepavyksta, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Teismas pažymi, kad „tėvų asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaikais turi būti vykdoma vaikų interesais, atsižvelgiant į vaikų norus ir juos tinkamai įvertinus“.
Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas. Tai kraštutinė priemonė, taikytina tais atvejais, kai nustatoma, kad tėvas (motina) nededa pastangų ir nepakeičia savo elgesio, toliau vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, nesirūpina jais ir pan.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti.
