Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai išnagrinėjo J. N. administracinio nusižengimo bylą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, jų kankinimo, gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nesilaikymo. J. N. nubausta 1 025 eurų dydžio bauda su paimtų šunų konfiskavimu, praneša Kauno apylinkės Teismas.
Nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 10 d., apie 19 val. 00 min., atlikus neplaninį gyvūnų augintinių veisėjos J. N., patikrinimą, rastas 81 šuo, iš kurių penkios vados jauniklių. Laikomi špicai, prancūzų buldogai, mopsai, bišonai, korgiai, jorkšyras ir mišrūnai. Atliekant patikrinimą nustatyta, kad (vertinant išoriškai) didžioji dauguma šunų vidutinio įmitimo, rasta šunų su nepakankamu įmitimu, dalyje narvų nėra indų su vandeniu; daugelis šunų laikomi narvuose neatitinkančiuose ploto reikalavimų, dalis narvų laikomi vienas ant kito; daugumoje narvų grindys - grotelės, dalyje nėra gultų (guolių). Patikrinimo metu patalpoje vyravo netvarka, buvo jaučiamas stiprus amoniako, išmatų kvapas, gyvūnų tuštinimosi patalpos nebuvo valomos laiku. Dauguma gyvūnų apverktinos odos, ausų, dantų būklės turėjo jausti mažų mažiausiai didesnio ar mažesnio laipsnio diskomfortą. Gyvūnų nepriežiūra akivaizdžiai neatitinka gyvūnų gerovės reikalavimų.
Gyvūnai išliesėję, turintys endo ir ektoparazitų, baikštūs, nežino kas yra išėjimas į lauką pasivaikščioti ir lauke atlikti gamtinius reikalus. Stebimos paraudusios endemiškos pėdos, peraugę nagai. Šie pažeidimai sukelia judėjimo pokyčius. Tai neabejotinai turėjo įtakos gyvūnų psichinei būklei bei jų elgsenai. Gyvūnai buvo kankinami, minėtiems gyvūnams laiku nebuvo suteikta reikiama veterinarinė pagalba, kai tokia pagalba buvo būtina. Taip pat, 41 šuniui yra nustatyta įvairios dantų, akių, ligos, dariniai, žaizdos, randai, kaulų išnirimai, be kita ko, helmintozė, kas turėtų tiesioginę įtaką galimai gyvūno žūčiai, jei gyvūnui laiku nebūtų suteikta būtina veterinarinė pagalba. Taip, pat nustatyta, kad Prancūzų buldogas nugaišo dėl širdies ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, kurį sąlygojo skrandžio ir plonųjų žarnų uždegimas; šuo nugaišo dėl ūminės plaučių edemos sąlygotos ūminio hemoraginio enterokolito, įtariama infekcinės kilmės; 2 mopsų jaunikliai nugaišo, tai galėjo įtakoti neteisingas (giminingas, ar nesilaikant pertraukų tarp kergimo) veisimas.
Taip pat nustatyta, kad J. N., kaip registruotai veisėjai, buvo suteiktas registracijos Nr., kuris jai suteikė teisę laikyti ir veisti šunis gyvenamosiose patalpose, nenaudojant laikymui jokios įrangos ar
lauko voljerų, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad J. N. laikė didesnį skaičių šunų, negu buvo nurodžiusi 2017 m. spalio 5 d. savo veiklos aprašyme, tam neturėdama VMVT Kauno departamento išduoto Verslinio gyvūnų augintinių veisimo vietos veterinarinio patvirtinimo numerio. Patikrinimo metu nepateikti dokumentai, patvirtinantys plovimą, dezinfekavimą; nepateikė duomenų apie gyvūnų privalomą vakcinavimą nuo pasiutligės; nepateikė duomenų apie tvarkomus privalomus įsigyjamų, veisiamų ir parduodamų (perduodamų) gyvūnų augintinių apskaitą, apie gyvūnų augintinių sukergimo/apsėklinimo laiką.
Teismo posėdžio metu J. N. nusižengimų nepripažino. Parodė, kad su šunimis būna ištisą parą. Gal tvarkos trūko, nespėjo visko padaryti. Prieš patikrinimą pirmo aukšto šunis išleido į lauką, antro aukšto šunų nespėjo išleisti. Jos namas nėra baigtas statyti. Ji rūpinuosi gyvūnais, esant būtinybei kreipdavosi pas daktarus.
„Nustatyta, kad J. N. tinkamai nesirūpino laikomais gyvūnais, ko pasėkoje sukėlė padarinius, sąmoningai leido jiems atsirasti. Savo veikimu ar neveikimu sąlygojo žiaurų elgesį su gyvūnais“ – nutarime konstatavo teismas.
J. N. kaltės neigimą teismas vertino kaip jos gynybos versiją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės už padarytus nusižengimus. „Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jos atstovo argumentai, kad J. N. nepadarė nusižengimų, tinkamai rūpinosi šunimis, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.“ – sprendė teismas.
J. N. kaltę dėl aptariamų nusižengimų patvirtino ne tik byloje esantys rašytiniai įrodymai, bet ir patikrinimo metu J. N. namuose buvusios institucijos atstovės teismo posėdyje duoti paaiškinimai ir liudytojais teismo posėdyje apklaustų parodymai, kurie yra išsamūs, nuoseklūs ir neprieštaraujantys nei tarpusavyje, nei kitiems byloje esantiems duomenims.
Teismas, skirdamas J. N. baudą, atsižvelgė į nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad J. N. padarė tyčinius administracinius nusižengimus, savo elgesio neigiamai nevertino bandydama save pateisinti.
Spręsdamas gyvūnų konfiskavimo skyrimo klausimą, teismas išaiškino, jog tai – alternatyvi administracinio poveikio priemonė, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui.
„Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. N. nesirūpino laikomais gyvūnais, nepakankamai juos šėrė ir girdė, nesuteikė laikomiems šunims būtinosios veterinarinės pagalbos, jos veiksmai (veikimas ir neveikimas) atitinka žiauraus elgesio su gyvūnais, gyvūnų kankinimo, kai dėl to gyvūnams grėsė žūtis ar suluošinimas, sudėtį. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, taikytinas gyvūnų konfiskavimas“. – motyvavo teismas.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
